Neprisirišti prie vietos daiktais, kosmopolitiškai matyti savo vietą po saule, siekti ne materialinių gėrybių, bet potyrių ir įspūdžių – šios ir kitos panašios gyvenimo tiesos vyrauja jaunosios kartos kultūroje. Darydami įtaką daugeliui visuomenės gyvenimo sričių jie neaplenkia ir architektūros, kuri visais laikais kito, pagal žmonių poreikius. Geriausiai juos atspindi gyvenamasis būstas.
Lietuvos miestuose butų architektūra per pastaruosius dešimtmečius ryškiai kito. Žmonės norėjo daugiau bendrauti namuose, būti drauge, todėl virtuvė iš patalpos maistui ruošti tapo gyvenamojo kambario dalimi. Balkonai – poilsio erdve su kavos staliuku, o ne šaltu podėliu maisto produktams. Nebeliko holų ir prieškambarių, nes yra sieninės spintos. „Gyvenamosios erdvės vis labiau transformuojamos, jungiamos, jos vykdo keletą funkcijų, kurios keičiasi, atsižvelgiant į paros metą, gyventojų veiklą“, – teigia architektas Virginijus Gerdvilis prieš keletą metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto išleistoje monografijoje apie daugiabučių pokyčius Lietuvoje. Pasak jo, būsto komfortas nebepriklauso nuo jo dydžio. Kiekvienai gyvenimiškai funkcijai skirtos erdvės turi savo optimalius išmatavimus, juos padidinus, komforto namuose nepadaugėja.
Komfortas ne visuomet priklauso nuo kvadratinių metrų
Šiuo metu Vilniuje plėtojamo namų kvartalo „Ozo kvartetas“ architektas Egidijus Marcikonis pasakojo, jog apie būsimą gyvenimo būdą juose galvota iš pat pradžių. „Reikėjo taip suplanuoti vidines erdves, kad funkciškai jos atitiktų dvigubai didesnį plotą. Jas taikėme žmonėms kurie gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, daug keliauja. Kad būtų daugiau erdvės akims, projektavome didelius langus, balkonus ir terasas“, – pasakojo architektas.
Pasak projekto pardavimų vadovo Povilo Radzevičiaus, nemaža dalis besidominčiųjų būstu „Ozo kvartete” yra jauni žmonės. „Konceptualiai pataikėme į dešimtuką. Tai bus pirmieji jų nuosavi namai. Jaunimui labai svarbi vieta mieste – arti centro, kavinių, klubų, parduotuvių. Šalia turime multifunkcinį „Ozo“ prekybos ir pramogų centrą su kinu, restoranais, kavinėmis, sporto klubu, žiemą – čiuožykla ant stogo. Kiti kaimynai – galingi viso miesto traukos centrai – „Siemens“ arena ir „Vichy“ vandens parkas. Jauni žmonės mieliau renkasi būstą naujai plėtojamuose projektuose. Seni miegamieji rajonai jų nedomina. Be to, naujas, gražiai tvarkomas Ozo kvartalas yra lengvai pasiekiamas bet kokiu transportu. Jaunimui taip pat svarbu ir artimiausi kaimynai, pageidautina – panašūs interesais, gyvenimo būdu. Kad būtų lengviau įsikurti, esame paruošę keletą būstų apdailos ir interjero pasiūlymų“, – pasakojo P.Radzevičius.
Pažintis su projektu virtualioje realybėje
Kad pamatytų, kaip atrodys būsimi namai ir būstai, informacinių technologijų ir kompiuterinių žaidimų aplinkoje užaugusi karta nenori laukti, kol juos pastatys, bet tikisi juos pamatyti čia ir dabar, virtualioje realybėje. Iš tiesų po „Ozo kvartetą“ jau galima virtualiai pasižvalgyti. „Žmonės labai sunkiai įsivaizduoja erdvę pagal dvimates ar net trimates vizualizacijas. Virtuali realybė kol kas yra šiuolaikiškas būdas savo akimis pamatyti, kaip atrodys statomas namas ir konkretus būstas, pabūti jame“,– pasakojo kompanijos „ID3“ architektas Vilius Juknevičius, kūręs „Ozo kvarteto“ virtualios realybės projektą. Jis pritaikytas žiūrėti kompiuterio, išmanaus telefono ekrane arba pro virtualios realybės akinius, kuomet galima pasivaikščioti ir po būsimas patalpas, ir po kiemą, pajausti erdvę, „pasimatuoti“, ar ji tinka, pasitikrinti, kaip joje jautiesi. Pasak V.Juknevičiaus, virtualiai, skirtingais rakursais pasižvalgę po būstą žmonės galės priimti labiau pamatuotus sprendimus“.
Ieško savo poreikius atitinkančio būsto
Vienas garsiausių nedidelių būstų ideologų – amerikietis Džei Šeferis (Jay Shafer) jų atsiradimo priežastį apibūdino iš asmeninės patirties: „Neturiu nei laiko, nei kantrybės prižiūrėti didelių namų. Gyvenu mažame ne todėl, kad neįperku didelio, bet todėl, kad man nereikia didelio“.
Interjero dizaineris Rimantas Špokas pastebi, kad jaunoji karta turi visiškai kitokį požiūrį į būstą. Jie mažiau skiria dėmesio namams, sugrįžta tik pernakvoti, lengvai užkąsti. „Namų aplinką primenantis miesto kavinės interjeras pakeičia ir namus, ir darbo stalą, todėl užtenka jaukios, nedidelės privačios erdvės. Be to, jis lengviau įperkamas, mažiau kainuoja įrengimas, išlaikymas. Pastaruoju metu tokie butai sparčiai populiarėja“, – sakė interjero dizaineris.
Daug keliaujantys jauni žmonės kitokį požiūrį į namus parsiveža ir iš pasaulio didmiesčių. Penktus metus Londone gyvenanti Sonata pasakojo, jog po ilgų ieškojimų pagaliau rado tai, ko jai reikia – nuomojasi nedidelę studiją miesto centre. Po metų sugrįšianti į gimtinę, Sonata kažko panašaus ketina ieškoti ir Vilniuje. „Pas tėvus tikrai negyvensiu. Kol kas neplanuoju turėti šeimos, todėl didelio buto nereikia. Galbūt po pusmečio išvažiuosiu kuriam laikui pakeliauti, todėl nenorėčiau į būstą sudėti visų savo santaupų, bet turėdama savo namus būsiu rami, kad bus kur grįžti. Išnuomojusi draugams gausiu šiek tiek papildomų pajamų kelionėms“, – ateities planais dalinosi jauna mergina.
Būstą „Ozo kvartete“ rezervavęs Aurimas (23 m.) pasakojo, jog jam svarbiausi dalykai buvo vieta mieste, kaina ir būsto išplanavimas. „Mano darbo vieta – verslo centre, šalia Saltoniškių žiedo, taigi ieškojau buto kažkur netoliese. Ozas yra daug arčiau centro, nei kiti nauji rajonai, šalia yra 9 hektarų parkas, kuriame planuoju vakarais bėgioti. Pasirinkau būstą pirmame aukšte, nes yra jauki terasa, kurioje galėsiu gaiviais rytais mėgautis kavos puodeliu. Man patiko išplanavimas – apie 30 kv. m, čia įsirengsiu du kambarius, erdvės pakanka, ir kaina gera. Su įrengimu tikiuosi sutilpti į 60 tūkst. eurų. Maždaug pusę sumos teks skolintis. Tai nėra labai dideli pinigai. Manau, kad grąžinsiu iki savo trečiojo jubiliejaus, gal ir greičiau“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo vaikinas. Pirmieji naujakuriai šiame kvartale galės įsikurti kitų metų vasarą.
