Gyventojai, pasiryžę renovuoti savo daugiabučius, norėdami ne tik padidinti pastatų energinį efektyvumą, bet ir sumažinti savo šildymo sąskaitas, gali rinktis iš daugybės skirtingų priemonių, kurias dalinai finansuoja valstybė. Kokios yra šios priemonės?
Namo ir stogo apšiltinimas bei langų keitimas
Seni, nerenovuoti būstai daugiausiai šilumos išleidžia per nesandarias sienas (38 proc.), senus langus (26 proc.) ir stogą (11 proc). Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą – investuoti į jo apšiltinimą.
Kompleksiška būsto renovacija padeda išlaikyti šilumą name. Jos metu apšiltinamos fasado ir cokolio sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda.
Kompleksiška būsto renovacija padeda išlaikyti šilumą name.
Pakeitus butų ir kitų patalpų langus į mažesnio šilumos pralaidumo, užkertamas kelias šilumai pro langų plyšius patekti į lauką, o šalčiui – į vidų. Be to, modernizuojant būstą apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga. Apšiltinus pastatą ir pakeitus jo langus, transformuojama jo estetinė išvaizda, o tokiame būste gyventi tampa maloniau ir komfortiškiau.
Šildymo sistemos atnaujinimas
Vienvamzdės šildymo sistemos yra įrengtos daugumoje senos statybos daugiabučių namų. Tokios sistemos reguliuoti galimybės nėra, tad kai kuriems daugiabučių gyventojams šildymo sezono metu tenka šilumos perteklių bute reguliuoti atidarius langus, o kitiems priešingai – šilumos bute nepakanka, tad tenka apsirengti ne vieną sluoksnį drabužių.
Daugiabučių gyventojai, nusprendę investuoti į šildymo sistemos atnaujinimą arba keitimą, turi kelis pasirinkimus – modernizuoti dabartinę sistemą, pakeisti ją į dvivamzdę šildymo sistemą, arba rinktis kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.
Renovuojant daugiabutį atnaujinta šildymo sistema gyventojams užtikrina komfortą. Šiluma tolygiai paskirstoma visuose butuose, per visus aukštus, jos kiekis gali būti reguliuojamas pagal norimą temperatūrą.
Šilumos punkto automatizavimas
Temperatūra daugiabučiuose taip pat priklauso ir nuo elevatorinio šilumos punkto, kurį reguliuoti yra gana sudėtinga, kadangi šis procesas atliekamas rankiniu būdu.
Taip šildymo sistema išbalansuojama ir vienuose butuose būna per karšta, kituose – per šalta. Dėl išbalansuotos sistemos švaistoma šiluma, taip pat tai atsispindi ir gyventojų šildymo sąskaitose, kurios būna ypač didelės.
Dėl išbalansuotos sistemos švaistoma šiluma.
Todėl butų savininkai renovacijos metu turi galimybę automatizuoti šilumos punktą. Įgyvendinus šią priemonę, šilumos punktas automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko temperatūros pokyčius.
Pakilus temperatūrai, šildymas sumažinamas arba išjungiamas, o jai nukritus – įjungiamas bei, prireikus, padidinamas. Taip butai neperšildomi, sklandžiau pasitinkamas šildymo sezono startas ir finišas, taupomi ir pinigai, ir energetiniai ištekliai.
Karšto vandens sistemos atnaujinimas
Papildomų iššūkių daugiabučių gyventojams dažnai sukelia susidėvėjusi karšto vandens sistema. Seni vamzdynai būna pažeisti korozijos, prakiurę, o juos sujudinus iš čiaupų pradeda bėgti nešvarus vanduo – tai sukelia gyventojams daug nepatogumų.
Atnaujinant vandentiekį, ne tik pašalinamos šios problemos, bet ir subalansuojama visa sistema, taip užtikrinant tolygų karšto vandens temperatūros paskirstymą visame name.
Ventiliacija ir rekuperatorių įrengimas
Vienas iš pastatų modernizacijos pasirenkamų sprendimų yra vėdinimo sistemos atnaujinimas. Įgyvendinant šį sprendimą išvalomi seni ortakiai, ventiliacijos šachtos, įvykdoma dezinfekcija bei grotelių keitimas.
Ir nors vėdinimo sistemos atnaujinimas yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti švarų orą butuose, ekspertų teigimu, jos gali ne visada pakakti.
Statybos specialistai pataria įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą
Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, o anksčiau per „kiaurus“ namo langus, stogą ir sienas patekdavęs oras buto nebepasiekia, tad gryno oro namuose sumažėja – tai gali neigiamai veikti sveikatą ir bendrą savijautą. Dėl šios priežasties statybos specialistai pataria įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą arba individualius rekuperatorius, kurie padeda kvėpuoti iš lauko išgaunamu, per filtrus perėjusiu ir išvalytu oru.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Atnaujinant daugiabučius, gyventojai yra skatinami rinktis tvarią energiją, kuri yra ne tik pigi, bet ir draugiška aplinkai.
Daugiabučiuose galima įsirengti įvairias priemones – terminius saulės kolektorius, kuriuose sukaupta energija karšto vandens paruošimui, taip pat fotovoltines saulės modulių jėgaines, kurios generuoja elektros energiją dienos metu – ji panaudojama pastato bendrojo naudojimo patalpoms.
Dar viena galima priemonė –šilumos siurbliai. Tai ekologiškas įrenginys, neišskiriantis į aplinką jokių teršalų. Iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio (grunto, vandens ar oro) šilumos siurblio pagalba išgaunama šiluma yra atiduodama daugiabučio šildymo sistemai. Verta paminėti, kad šilumos siurbliai kaip energijos šaltinį naudoja elektrą, todėl gyventojai, planuodami įsidiegti šią priemonę, dažniausiai kartu diegia ir saulės elektrines.
Priemonių yra ir daugiau
Renovuojant daugiabutį gyventojai gali rinktis iš daugelio priemonių, kurios didina energinį efektyvumą, aktualiausios jų jau paminėtos, tačiau yra ir kitų.
Įstiklinti balkonai, lodžijos, pakeistos laiptinių lauko ir tambūro durys, atnaujintos bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos, apšvietimo sistemos – visa tai taip pat didina energinį pastato efektyvumą.
Taip pat gyventojai turi galimybę pastate įsidiegti kitas, su būsto energinio efektyvumo didinimu nesusijusias priemones: atnaujinti kitas, pastato bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, pavyzdžiui, nuotekų sistemą, priešgaisrinės saugos įrenginius, pakeisti geriamojo vandens vamzdynus, sutvarkyti drenažą.
Norėdami sužinoti daugiau apie daugiabučių renovacijos energinio efektyvumo didinimo priemones, skaitykite kitus turinio projekto „Daugiabučio renovacijos ABC“ straipsnius.
