Pagrindinė tema, pagal kurią architektai rengė projektus – „Ateities energetika“.
Komisijos, kuri išrinks nugalėjusį projektą, pirmininkas, Lietuvos paviljono „EXPO“ komisaras Romas Jankauskas sako, kad tai puiki galimybė pristatyti Lietuvą šalyje, kuri taip pat priklausė Sovietų sąjungai ir parodyti, kaip pažengėme į priekį.
„Tai tikrai puikus šansas pristatyti šalį tokioje erdvėje, kuriai mes dar patys ne taip seniai priklausėme. Norėtųsi parodyti, kad mes nuėjome teisingu keliu ir gana toli“, – 15min teigė R.Jankauskas
Projektai atrodo nuobodūs
Per viešą aptarimą LAS būstinėje apžiūrėję pasiūlytas idėjas, įvairių sričių specialistai galėjo pasisakyti ir įvertinti projektus.
Ryšių su visuomene specialistui Justui Nugarui iš devynių idėjų labiausiai įsiminė du projektai. Tai – „Lazeriai. Ateities energija“ ir „Energoskopas“. Tačiau, jo nuomone, bendras pasiūlymų vaizdas nuobodokas ir primena studentų paskutinės nakties darbus.
„Tiesiai šviesiai, nuobodoka. Lyginant su tuo, kas siūlyta 2015 metais Milane „EXPO“ parodoje, kokie stendai ten buvo... Net tos pačios Estijos stendą pažiūrėjus, mes neturime nieko panašaus“, – kalbėjo J.Nugaras.
Jo nuomone, pagrindinė problema – konkursas skelbtas architektams, bet į jų komandas neįtraukti marketingo ir parodų specialistai.
„Konkursas skelbtas architektams, bet labai trūksta kitų specialistų: marketingo, renginių inžinierių. Neužtenka tik konstrukcinio sprendimo, reikia ir reklaminio kampo, kuris leistų stendu pasakyti daugiau“, – mano J.Nugaras.
Trūksta bendros strategijos
Viešame aptarime LAS būstinėje dalyvavęs Jevgenijus Soikinas anksčiau dirbo gidu-vertėju dvejose „EXPO“ parodose Lietuvos paviljone. Dabar vaikinas dirba Aplinkos ministerijoje parodų organizavimo skyriuje.
„Pati EXPO paroda – labai įdomus renginys. Čia sutraukiamos visos kultūros ir gali niekur neišvažiavęs patirti visą kultūrinę paletę. Valstybės labai įvairiai pasižiūri į šią parodą. Vienos į temą stipriai atsižvelgia ir gali pamatyti jų mokslinius laimėjimus, kaip jie kuria ekonominę ir politinę strategiją. Kitos valstybės tiesiog atvažiuoja paturistauti – kažką parodo ir tuo pasibaigia“, – sakė J.Soikinas.
Anot jo, Lietuva taiko į tų valstybių sąrašą, kurios išties stengiasi save reprezentuoti. Tačiau viena pagrindinių bėdų – biudžetas.
„Mūsų reprezentavimas yra visapusiškas, nes stengiamasi atsižvelgti tiek į technologinę, tiek į tematiką pasiūlytą. Bet mūsų minusas – biudžetas. Net estai, jau nekalbant apie Vokietiją ar Didžiąją Britaniją, Milane vykusioje parodoje turėjo didesnį biudžetą“, – tikina J.Soikinas.
Taip pat, jo nuomone, Lietuvai trūksta vientisos strategijos, kuria remiantis turėtų būti rengiami tokie projektai
„Trūksta bendros strategijos. Iš visų institucijų pripuolamai dirbama ir kažkas stengiasi sukurti produktą kuo geriau, bet nėra vienijančio vardiklio, kur galėtų po vienu skėčiu susirinkti, dalintis informacija ir judėti viena kryptimi“, – sako J.Soikinas.
Turėjo atitikti reikalavimus
Konkurso dalyvių buvo prašoma pateikti Lietuvos pristatymo koncepciją, pagrindinę norimą perduoti žinią ir vizualinį Lietuvos paviljono sprendimą. Lietuvos paviljonui įsirengti parodos organizatoriai skyrė 532 kv. metrų ploto ir 8 m aukščio patalpą baigiamame statyti parodų komplekse. Šiame plote reikėjo sutalpinti pagrindinę ekspoziciją, kavinę-barą ir suvenyrų parduotuvę, konferencijų salę, reprezentacines, administracines ir buitines patalpas. Projektinio pasiūlymo kūrėjų buvo prašoma pateikti ir paviljono fasado sprendinius.
Tarp konkurso sąlygose įvardintų vertinimo kriterijų yra reikalavimas atspindėti pagrindinę parodos temą ir pristatyti Lietuvos pasiekimus vystant energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, tvarų jos panaudojimą, laimėjimus kitose aukštųjų technologijų ir eksporto požiūriu perspektyviausiose srityse, transporto ir turizmo plėtros galimybes. Ekspozicija turėtų būti patraukli, interaktyvi, pritaikyta visų amžiaus grupių parodos lankytojams. Taip pat šį kartą bus vertinamos ir ekspozicijos perkėlimo bei tolesnio jos panaudojimo parodai pasibaigus galimybės.
Skelbiama, kad dalyvavimo biudžetas siekia 2 mln. eurų. Konkurso nugalėtojas ir Lietuvos paviljono vaizdas turėtų išaiškėti rugsėjį.
Konkursą birželio mėnesį paskelbė Aplinkos ministerija. Po viešo aptarimo projektinius pasiūlymus vertins komisija sudaryta iš architektų, energetikų, ir parodų organizavimo specialistų. Trijų pirmųjų vietų laimėtojams bus skirtos piniginės premijos, o su pirmosios vietos laimėtoju bus sudaryta sutartis dėl techninio projekto parengimo ir jo įgyvendinimo priežiūros.
Vyks tris mėnesius
Tarptautinė paroda „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje vyks tris mėnesius – nuo birželio 10 d. iki rugsėjo 10 d. Tikimasi, kad joje dalyvaus per 100 pasaulio valstybių ir keliolika tarptautinių organizacijų. Iki šiol savo dalyvavimą parodoje oficialiai jau patvirtino 94 valstybės ir 15 tarptautinių organizacijų.
Šalia Lietuvos paviljono ketina įsikurti Didžiosios Britanijos, Italijos ir Vengrijos paviljonai.
Per tris parodos mėnesius laukiama 5 milijonų apsilankymų arba ne mažiau kaip 2 milijonų lankytojų.
Projektiniai pasiūlymai Lietuvos paviljono eksponuojami Lietuvos architektų sąjungoje Vilniuje, Kalvarijų g. 1. Su jais Architektų sąjungoje galima susipažinti kiekvieną darbo dieną nuo 10:00 iki 17:00, o penktadieniais iki 16:00 valandos.
Kazachstano sostinėje Astanoje 2017 metais vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2017“ vietos architektai suprojektavo didžiulį futuristinį miestą, kurio tema – „energijos ateitis“.
Planuojama, kad ekspozicijų miestą sudarys daugiau nei 430 arkų, o pagrindinis rutulio formos paviljonas bus Kazachstano. Aplink pagrindinį pastatą bus pastatyti 28 papildomi pastatai, kuriuose bus įrengtas 1 tūkst. vietų teatras, viešbutis, kavinės ir gyvenamosios patalpos.
Pastate bus sumontuoti aukštos kokybės stiklai, kad žiemą ir vasarą viduje butų išlaikytas geras mikroklimatas. Kiekviename pastate bus įmontuoti saulės kolektoriai. Taip pat parkuose planuojama pastatyti nedideles vėjo jėgaines.
Futuristinį statinį suprojektavo architektų biuras „Adrian Smith and Gordon Gill Architecture“. Skaičiuojama, kad miestelis šaliai gali kainuoti 3-5 mlrd. JAV dolerių.
Architektas Gordonas Gillas sako, kad po „EXPO 2017“ čia perkelti savo biurus planuoja Astanoje savo padalinius turinys bankai.
„Ateityje finansinis centras bus miesto širdyje ir jį sups namai, viešbučiai bei prekybos centrai“, – sakė G.Gillas
