Kaip šiuo metu vertinate Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pažangą?
Džiugina tai, kad per kelerius metus Programa pajudėjo iš mirties taško. Prieš 10 metų matėme totalų gyventojų nepasitikėjimą renovacijos idėja, nors valstybės parama buvo dosnesnė. Dabar Programa galų gale įsivažiavo. Dar daugiau – pradėta kiek kitaip žiūrėti į pačią renovaciją, tai liudija pirmieji kvartalinės modernizacijos projektai keliose savivaldybėse. Taigi – daugiabučiai ne tik bus aprengiami „kailinukais“, bet ir bus tvarkoma beveik visa infrastruktūra – gatvės, apšvietimas ir t. t. Galiausiai, labiausiai džiugu dėl to, kad gyventojai moka mažiau už šilumos energiją ir gyvena estetiškai patrauklesnėje aplinkoje.
Ateityje daugiau dėmesio reikėtų atkreipti į galimybes renovuoti daugiau namų, o tai leistų padaryti dalinė modernizacija. Ir energetikai, ir inžinieriai, dirbantys su renovacijos projektais, pastebi, kad tik vidinių sistemų modernizavimas leidžia daug sutaupyti bei yra labai efektyvus. Manau, kad tokią modernizaciją reikėtų labai rimtai apmąstyti, ji turėtų būti remiama valstybės.
Skaičiuojama, kad iki 2020 m. bus siekiama atnaujinti apie 25 proc. pastatų, prijungtų prie centrinio šildymo sistemos. Jūsų vertinimu, ar Lietuva pasieks šį skaičių?
Net jei jis bus pasiektas, dauguma senos statybos pastatų liks nemodernizuoti. O šią problemą, kaip minėjau, galėtų išspręsti naujos, pigios renovacijos schemos, tokios kaip vidinių sistemų atnaujinimas.
Koks, Jūsų nuomone, Daugiabučių namų atnaujinimo programos vaidmuo siekiant strateginio valstybės tikslo – energetinio saugumo?
Tarp renovacijos ir energetinio saugumo – tiesioginis ryšys. Kuo daugiau renovuojama namų, tuo daugiau sutaupoma šilumos energijos ir tuo mažiau energetinių resursų tenka pirkti užsienyje. O šiuo metu Lietuva didžiąją dalį pirminių energijos šaltinių importuoja. Taigi – kuo mažiau sunaudojame šilumos energijos savo namuose, tuo esame energijos tiekimo patikimumo prasme saugesni.
Esame tarp rimčiausiai nusiteikusiųjų padaryti savo būstą – daugiabučius ir kitus pastatus – energiškai efektyvius. Tai liudija ir neseniai paskelbtos Europos Komisijos dokumentų paketa, vadinamas „Žiemos paketas“. Jį peržvelgus galima pastebėti, kad svarbiausias rekomendacijas Lietuva jau kurį laiką įgyvendina pati, be raginimo iš išorės.