Ne paslaptis, kad šiems pragaištingiems padariniams įtaką daro žmogaus ūkinė veikla, o ekspertų skaičiavimais, prie problemos itin stipriai prisideda ir energetiškai neefektyvūs pastatai, suvartojantys net apie 40 proc. energijos ir išskiriantys per trečdalį visų CO2 emisijų. Siekiant spręsti šią situaciją, Lietuvoje startuoja inovatyvus daugiabučių atnaujinimo metodas – skydinė renovacija, kuri, tikimasi prisidės prie ilgalaikio klimato neutralumo palaikymo.
Senas daugiabutis – energijos švaistymo pavyzdys
Sovietmečiu pastatytas daugiabutis yra tartum šilumos, o tuo pačiu ir jos gamybai reikalingos energijos eikvojimo mašina. „Vidutinis toks daugiabutis dėl netinkamos statybų ir joms naudotų medžiagų kokybės šilumos energiją praranda per daugybę vietų: apie 25-35 proc. – per sienas, 20-25 proc. – per langus, 10-20 proc. per stogą.
Žiemą seno pastato butus gyventojai dažnai vėdina atidarydami langus, papildomai dėl to netekdami dar apie 20 proc. šilumos.
Be to, žiemą seno pastato butus gyventojai dažnai vėdina atidarydami langus, papildomai dėl to netekdami dar apie 20 proc. šilumos“, – teigia Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. tokių energetiškai „kiaurų“ daugiabučių, todėl nenuostabu, jog tinkamas jų renovavimas yra vienas iš kertinių valstybės tikslų siekiant kovoti su klimato kaita ir pritaikyti žaliąją ekonomiką. Visgi iki šiol vykdyta tokių pastatų modernizacija nebuvo itin efektyvi dėl nepakankamo tempo ir reikalavo tobulinimo būdų bei galimybių mažinti atliekamų statybinių darbų poveikį aplinkai.
Dėmesį traukia pažangi skydų technologija
Pastaruoju metu ekspertų akys krypsta į pažangų skydinės renovacijos metodą, kurį sėkmingai jau taiko tokios šalys kaip Nyderlandai, Vokietija ir Estija.
Jo pagrindas – ant senų namų montuojami gamykloje iš anksto pagaminti skydai, ne tik pagerinantys pastato energetinį efektyvumą, bet ir labai paspartinantys visą renovacijos procesą. Skaičiuojama, kad, su fasado atnaujinimu susiję statybos darbai atnaujinant pastatą skydais gali sutrumpėti net iki 5 kartų.
Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Černeckienė akcentuoja, kad didesnė darbų sparta – ne vienintelis skydinės renovacijos privalumas: „Itin svarbu į šią renovaciją pažvelgti šiek tiek plačiau ir be kitų privalumų, tokių kaip greitis ar patogumas, dar labiau akcentuoti šiuo metodu mažinamą CO2 kiekį. Būtent pastarasis elementas turi lemiamos įtakos klimato kaitai, o pastatai išskiria itin didelę jo dalį“.
Medis – efektyvi medžiaga kovai su CO2
Šiam daugiabučių atnaujinimo metodui naudojamas skydas – tai kompleksiškas inžinerinis elementas, kuris leidžia pastatus itin efektyviai apšiltinti, apsaugoti nuo išorinių oro sąlygų bei užtikrinti reikiamą ventiliavimą.
Todėl pagrindinė skydams naudojama konstrukcinė medžiaga turi būti ir mechaniškai tvirta, ir santykinai šilta. Taip pat svarbu, jog skydo svoris būtų kuo mažesnis, nes renovacijos metu jis montuojamas ant jau esamų pastato konstrukcijų.
Šiomis savybėmis labiausiai pasižyminti medžiaga yra mediena, Lietuvoje projektuose naudojama gana dažnai: „Mediena priimtina ir dėl aplinkosauginių bei ekonominių priežasčių. Bet kuri statybinė medžiaga aprašoma tam tikru rodikliu – įkūnytosios anglies pėdsaku (angl. embodied carbon footprint; kg CO2 vienam m3 medžiagos).
Pagrindinė skydams naudojama konstrukcinė medžiaga turi būti ir mechaniškai tvirta, ir santykinai šilta.
Jo mažinimas statybos sektoriuje yra vienas iš būdų stabdyti klimato kaitą. Būtent medienos sukuriamas įkūnytosios anglies pėdsakas yra vienas mažiausių tarp visų statybinių medžiagų“, – pasakoja KTU mokslininkė. Aplinkai draugiškas ir kitas svarbus komponentas skydų konstrukcijoje – šiltinimui naudojamas organinės kilmės užpildas, pavyzdžiui, kanapių pluoštas, celiuliozės (medienos) vata, spaliai, šiaudai ir pan.
Pagal Aplinkos ministerijos parengtos studijos informaciją, statybų sektoriuje naudojant medienos gaminius vietoje betono per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50–75 proc. mažiau CO2.
Pasak J.Černeckienės, medienos naudojimas skydams gaminti turi ir ekonominės logikos. Žvelgiant iš šios perspektyvos, itin naudinga Lietuvoje užauginamą medieną vartoti kiek įmanoma efektyviau, kuriant produktus su aukščiausia pridėtine verte. Taip pat tą daryti sunaudojant įvairių matmenų medienos žaliavą, kad liktų kuo mažiau nepanaudotų atliekų.
Didelis pažangių sprendimų pasirinkimas
Ekspertai pastebi, jos skydinė renovacija taip pat atveria galimybes papildomų pažangių bei aplinkai draugiškų sprendimų diegimui name. Pavyzdžiu galėtu būti šlaitinio stogo suformavimas ant esamo plokščio stogo, kuris galimas atliekant skydinę renovaciją.
Pasirinkus tokį sprendimą, virš senojo pastato stogo atsiranda technologinė erdvė įvairioms inžinerinėms sistemoms.
Pasirinkus tokį sprendimą, virš senojo pastato stogo atsiranda technologinė erdvė įvairioms inžinerinėms sistemoms. Taip pat šlaitinis stogas gali būti efektyviau išnaudojamas saulės modulių montavimui.
„Nagrinėdami Europos pavyzdžius matome, kad skydinė renovacija galėtų suteikti daugybę galimybių sprendžiant mums aktualias problemas. Šio metodo privalumai yra tokie, kad skyde apjungiamos konstrukcinės ir šilumą izoliuojančios savybės, taip pat skydų gamyba gamykloje atliekama tiksliau, su mažiau atliekų. Jų montavimo laikas yra trumpesnis, į juos galima integruoti papildomas inžinerines sistemas“, – teigia doc. dr. Jurgita Černeckienė.
Ji taip pat priduria, kad dažnai neįvertinamas skydinės renovacijos privalumas yra daug paprastesnė ir greitesnė konstrukcijų išardymo galimybė. Valstybės lygmeniu, galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, tai yra itin aktualu, siekiant, jog ateityje seni daugiabučiai galėtų vėl tapti žaliava naujoms statyboms.
Šiuo metu Lietuvoje jau įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgytą patirtį numatyta netrukus pritaikyti masinei daugiabučių renovacijai.
Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus renovacijos modelio priderinti egzistuojančius valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Tuo tarpu Aplinkos projektų valdymo agentūra jau kviečia senuose daugiabučiuose įsikūrusius gyventojus teikti paraiškas dėl jų skydinės renovacijos – jas galima pateikti iki šių metų rugsėjo 30 d.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
