„Palyginamoji statistika rodo, kad Lietuvoje būsto įperkamumas, kuris matuojamas kaip pajamų ir nekilnojamojo turto kainos santykis, yra vidutiniškai geras, palyginti su kitomis šalimis. Tačiau tai neguodžia, nes vidutines pajamas uždirbanti šeima Vilniuje, ieškanti būsto, tikriausiai susiduria su tuo, kad lūkesčiai gerokai prasilenkia su realybe“, – metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje kalbėjo J.Varanauskienė.
Būsto prieinamumą, pasak jos, gali didinti keturios kryptys.
Pirmoji, anot jos, užtikrinti, kad paklausa būtų tvari, neperteklinė.
„Būstas neturėtų tapti finansine našta, nepakeliamu įsipareigojimu. Atsakingo skolinimo nuostatai ir padeda neprisiimti per didelės rizikos ateityje smarkiai apriboti savo vartojimo išlaidas, atsidurti toje padėtyje kai paskolos vertė tampa didesnė negu būsto vertė“, – tęsė J.Varanauskienė.
Anot jos, verta atkreipti dėmesį ir į juridiniams asmenims priklausantį NT. „Ateityje tai gali tapti dar aktualesniu klausimu. Daugėjant institucinių investuotojų, jie gali reikšmingai paveikti būsto rinką, tarp jų – ir būsto kainas“, – pažymėjo ji.
Pasak J.Varanauskienės, reikėtų galvoti apie NT mokesčio išplėtimą.
„Kaupti turtą senatvei nėra neatsakinga, bet platesnis NT mokesčio taikymas sumažintų būsto pirkimo paskatas investicijai ir leistų įsigyti daugiau tiems, kam reikalingas būstas kaip pastogė“, – teigė Lietuvos banko atstovė.
J.Varanauskienės teigimu, didesnis žemės mokesčio panaudojimas galėtų taip pat paskatinti plėtrą.
„Kai kurie tyrimai rodo, kad žemės nuosavybės mokestis, o ne pastatų nuosavybės mokestis yra ekonomiškai naudingesnis. Didesnis žemės mokestis, kartu su kitomis priemonėmis, paskatintų pradėti statybą, o ne kaupti statybos leidimus laukiant palankesnių rinkos sąlygų ar norint didesnio pelningumo“, – dėstė ji.
Antra kryptis, anot jos, yra lanksti pasiūla.
„Esame renovavę tik dešimtadalį turimo būsto fondo, todėl turėtume aktyviau renovuoti. Renovavus, sumažėtų išlaidos, energijos suvartojimas, galimai mažėtų miestų plėtra į pakraščius“, – kalbėjo ji.
Jai antrino ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Trečia kryptis yra kokybiško ir prieinamo būsto nuoma.
„Čia vis dar turime truputėlį laukinius vakarus, bet mes turėtume siekti, kad nuomos rinka taptų skaidresnė, saugesnė. Nuomos sutartys turėtų pereiti iš trumpalaikių į ilgalaikes, kad galėtume galvoti „tai – mano stogas virš galvos“. Čia svarbus vaidmuo tenka savivaldai, kuriai nuo šių metų perleistas valstybinės žemės sklypų valdymas. Savivaldybės jau turi įrankių ir gali veikti nuomos pasiūlą. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija didmiesčių savivaldybėms siūlo svarstyti kitose šalyse narėse taikomą modelį – skatinti nuomai būsto plėtrą valstybinėje žemėje“, – kalbėjo G.Šimkus.
Ketvirta, pasak G.Šimkaus, reikia visomis išgalėmis spartinti turimo NT atnaujinimą, renovaciją.
„Net 200 metų užtruktų šalies būsto fondo atnaujinimas, jei renovuosime tokiu tempu, kaip iki šiol. Per tris dešimtmečius renovavome tik kiek daugiau nei dešimtadalį senojo būsto fondo, todėl jis yra vienas prasčiausių Europoje pagal kokybę. Trečdalis mažiausias pajamas gaunančių gyventojų neišgali deramai šildyti būsto, valstybė skiria kompensacijas už šildymą. Turime skirti daugiau dėmesio renovacijos koordinavimui. Panašu, kad ne finansavimo, o gyventojų pasitikėjimo stygius dažniausiai kiša koją renovavimo procesui. Stringantis renovacijos procesas taip pat gerai iliustruoja, kad būstą reikia ne tik įsigyti, bet gebėti ir jį išlaikyti, atnaujinti. Būsto politikos vykdytojai turėtų tai įvertinti ir neskatinti privačios būsto nuosavybės kaip vienintelio sprendimo“, – pažėrė kritikos G.Šimkus.
Metinę Lietuvos banko NT konferenciją stebėti ją galite čia:
