„Prognozės apie NT rinkos mirtį buvo gerokai perdėtos. Vaistų neišvengsim, bet reanimacijos palatos nereikės“, – NT konferencijoje CORE ketvirtadienį kalbėjo G.Šimkus.
Tęsdamas diskusiją apie tai, kodėl šįmet nekilnojamojo turto rinka nesugrius, jis pabrėžė, kad ji neegzistuoja savaime.
„Nekilnojamojo turto rinka nėra savaime egzistuojantis dalykas kosmose kaip atskirai besisukanti planeta. Ji yra mūsų ekonomikos dalis ir turėtume žvilgtelėti, nuo ko ji labiausiai priklauso“, – kalbėjo G.Šimkus.
Lietuvos banko valdybos pirminkas taip pat akcentavo, kad žmonės turi darbus, auga pajamos ir, kaip prognozuojama, toliau augs. Jis pasidžiaugė, kad atėjo pirkėjų metas – kamuolys šįmet jų rankose.
Jam antrino ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, sakydamas, jog stebimas keliais procentais sumažėjęs sandorių intensyvumas gali būti signalas pirkėjams, kad šie pagaliau sulauks nuolaidų.
„Būsto įperkamumas Vilniuje yra nukritęs į žemiausią lygį per 10 metų. Bet tam, kad jis sugrįžtų į rekordines aukštumas, kuriose buvo prieš porą metų, užtenka, kad šiemet kainos sumažėtų 5 proc., atlyginimai padidėtų 10 proc., o EURIBOR liktų 3 proc. lygyje. (...) Nereikia didelio pokyčio, kad mes vėl būtume ten, kur matėme klestinčią, kunkuliuojančią NT rinką“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas prognozavo, kad atlyginimai kops į viršų, tačiau 5 proc. nuolaidos būstams tikėtis vargu, ar galima.
Akcentavo būsto įperkamumą
„Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas tęsė, kad pagrindinis iššūkis – būsto įperkamumas.
Čia buvo atsispirta nuo feisbuke paviešintų „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico paskaičiavimų, kad norint Vilniuje įsigyti 60 kv.m. butą, reikia net 13 vidutinių metinių atlyginimų, o Vilniuje būsto įperkamumas yra vienas prasčiausių visoje Šiaurės Europoje.
Tačiau diskusijoje dalyvavęs G.Šimkus teigė, kad lyginant vidutinio Lietuvos ir kitų Europos valstybių gyventojų galimybes įsigyti būstą, mūsų šalyje jos būtų vienos geriausių.
„Lyginame, kiek atlyginimų reikia ES šalių gyventojams būstui įsigyti. Iš tikrųjų lietuvių galimybės vienos geriausių. Skirtingai nei daugelyje ES šalių, NT plėtra iki 2020 m. buvo tvari. Suprantu norą kalbėti apie pirminę rinką, tačiau Lietuva nėra tik keli miestai, o pirminė rinka nėra viso būsto rinka. Pirminėje rinkoje tai, kas vyko pastaraisiais metais, nebuvo tvaru. Prieš įsigyjant būstą reikia jį pamatyti, o konkuruoti dėl to, ko nė nematei savo akimis, nelabai sveika“, – įsitikinęs G.Šimkus.
Jo teigimu, būsto pervertinimas pastaraisiais metais pradėjo augti. Nors Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius, apžvelgdamas NT rinką, pabrėžė, kad šiuo metu didelio būsto pervertinimo nematyti.
„Nors kainos už kv. m. atrodo gerokai didesnės nei anksčiau, bet augo ir atlyginimai. NT rinkoje bumas, sąlygotas stiprios paklausos, baigėsi. Po stabtelėjimo rinka turi grįžti į sveiką kelią“, – kalbėjo jis.
G.Šimkus teigė, kad kalbant apie būsto įperkamumą galima kalbėti apie išaugusias palūkanų normas, bet tai yra kintantis veiksnys.
„Įperkamumą labiausiai veikia netvarus kainų augimas, jis pakerta žmogaus galimybes įsigyti būstą, kada to tikrai reikia, o jei įsigyji už per aukštą kainą, dideliai savo gyvenimo daliai prisiimi atsakomybę“, – dėstė jis.
Pasak G.Šimkaus, atsakingo skolinimosi nuostatos, paskolos užstato reikalavimas ir kt. užtikrina, kad būstą žmogus ne tik įsigyja, tačiau ir išlaiko.
S.Putrimas pridėjo, kad kalbant apie būsto įperkamumą reikia pažymėti ir greitai besikeičiantį statybų reglamentavimą, kuris lemia, kad statytojams reikia prisiimti tam tikrą finansinę naštą, kuri galiausiai kainuoja pirkėjams.
„Ir tas reglamento keitimas apsiriboja bendromis frazėmis. Pavyzdžiui, apie slėptuves, priedangas, perskaitom, kas planuojama, tačiau, ką tai reikš eigoje, nežinome“, – sakė jis.
N.Mačiulis pridėjo, kad Vilnius nebėra pigus miestas.
„Bus geri metai tuo, kad pirkėjai gali rinktis iš pastatytųš jau būstų. Normalioj rinkoj turi pirkti ne iš brėžinių. Tuo aspektu ne griūna rinka, o tampa tvaresnė, atsakingesnė“, – kalbėjo ekonomistas.
