Didžiausias augimas buvo butų rinkoje – vidutiniškai 30 proc., gyvenamųjų namų vidutinė vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinių – 15–20 procentų.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad butų vidutinė rinkos vertė didėjo visoje šalyje, tačiau labiausiai jie brango Vilniuje ir Kaune – apie 30 proc.
„Tokį butų brangimą lėmė didelė infliacija, statybinių medžiagų kainų augimas, leidimų statyboms ribojimas, išaugęs imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičius ir kt., paskatinęs būsto paklausos augimą“, – teigė L.Kanišauskienė.
-
Šaršalą sukėlusi besikeičianti NT įsigijimo tvarka: parlamentarė paaiškino, ką iš tiesų reiškia pirkti būstą visiškai baigtame pastate
-
NARBUTAS kviečia susitikti Stokholmo baldų parodoje: dizaineriai skaitys pranešimus, bus pristatomos naujienos
-
Vyriausybėje – 168 mln. eurų vertės pastatų Vilniuje pertvarkos projektas
Butai taip pat brango Palangoje, Panevėžyje, Vilniaus rajone, Druskininkuose, Anykščiuose ir Alytuje – apie 25 proc. Mažiausiai – 15 proc. – vertė augo Kalvarijos, Zarasų ir Biržų savivaldybėse, apie 10 proc. – Pagėgių, Tauragės, Skuodo rajonuose.
Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai augo apie 20 proc., didžiausias pokytis fiksuotas Vilniaus ir Kauno apskrityse – 25 proc., taip pat pajūrio regione. Kitų paskirčių statinių vertė, priklausomai nuo regiono, didėjo vidutiniškai apie 20 procentų.
Augo ir žemės sklypų vertė – iki 36 mlrd. eurų, o vidutinė rinkos vertė augo 12 proc. Žemės ūkio paskirties sklypų vertė augo 11 proc., kitų paskirčių – apie 12 proc.
Lietuvos NT vidutinės rinkos vertės auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų sausio, kai vidutinė rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-ųjų sausį – 110 mlrd., 2021-ųjų sausį – 118 mlrd. eurų, 2022-ųjų sausį – 135 mlrd. eurų.
