Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 12 dieną atmetė „Verslo trikampio“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 metų balandžio sprendimą – abu teismai paliko galioti VMI 2022 metų sprendimą.
„KIS (kolektyvinio investavimo subjekto – BNS) veikla turi būti realiai, o ne menamai, grindžiama kolektyviniu surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimu į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams“, – nutarė teismas. Jo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Klaipėdos apskrities VMI 2022 metais „Verslo trikampiui“ nurodė sumokėti 445 tūkst. eurų pelno mokesčio, 30,6 tūkst. eurų jo delspinigių bei 133,5 tūkst. eurų baudą. „Verslo trikampis“ šį sprendimą skundė Mokestinių ginčų komisijai, tačiau ir ji patvirtino VMI sprendimą.
„Verslo trikampis“ valdo 1999-2006 metais suformuotą biurų kompleksą Vilniuje, šalia Geležinio vilko gatvės netoli Vingio parko, su 38 tūkst. kv. metrų nuomojamomis patalpomis.
Nuo 2007 metų iki 2018 metų gegužės 100 proc. „Verslo trikampio“ akcijų valdė „Darnu Group“ (buvusi „MG valda“), o 2019 metų gegužę įmonę įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“, kurį valdė fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“.
2019 metų rugpjūtį, gavus Lietuvos banko priežiūros tarnybos leidimą, bendrovė pertvarkyta į KIS.
Anot VMI, pakeitęs veiklos formą „Verslo trikampis“ tikrintu 2019-2020 metų laikotarpiu neinvestavo į naujus nekilnojamojo turto (NT) objektus, taip pat neinvestavo kapitalo į jo valdomą NT, kas paneigė jos, kaip KIS subjekto, veiklos tikslus.
„Verslo trikampis“ teismui teigė, jog dėl Covid-19 pandemijos bei Lietuvos rinkoje nebuvus jos investavimo strategiją atitinkančių projektų, ji neinvestavo į naujus objektus, tačiau tęsė besibaigusios nuomos sutartis ir užsitiktino, kad nuomininkai jų nenutrauktų, aktyviai investavo į biurų kompleksą, atliko patalpų remonto darbus.
„Komisija klaidingai teigė, kad pareiškėjas jokių investicijų neatliko ir KIS veiklos faktiškai nevykdė“, – teismui teigė „Verslo trikampis“.
Be to, anot bendrovės, į ją buvo kviečiama investuoti daugiau kaip 20 informuotų investuotojų, pritraukta 3 mln. eurų iš 7 investuotojų, kurie nėra susiję su valdymo įmone, o 2021 metų trečiąjį ketvirtį ji pradėjo įgyvendinti naują NT konversijos projektą.
„Tai, kad dalis investuotojų jau buvo fondo akcininkai (investuotojai) ar asmenys, susiję su ankstesniais pareiškėjo („Verslo trikampio“ – BNS) akcininkais, buvo nulemta objektyvių aplinkybių. Net ir esamų investuotojų papildomos investicijos į KIS, kuriame jie jau tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja, jas gaunančio subjekto požiūriu yra naujos investicijos ir tai keičia to buvusį to investuotojo santykį su atitinkamu KIS“, – teismui teigė „Verslo trikampis“.
Vis dėl to, anot VMI, įmonės pateiktos priežastys neinvestuoti buvo kitokios nei skelbiamos – ji naujoms investicijoms reikalingų didelių pinigų sumų neturėjo.
„Bendrovės pritrauktiems septyniems investuotojams, kurie 2019 metais investavo 3 mln. eurų, dividendų forma grąžino iš viso 1,7 mln. eurų. Inspekcija nustatė, kad bendrovės 2019 metais gautos 3 mln. eurų lėšos už naujai išleistas akcijas nebuvo panaudotos investicijoms, o priešingai – išleistos einamosioms administracinėms reikmėms, paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimui ir dividendams“, – teismui teigė VMI.
VMI taip pat pridūrė, kad nors „Verslo trikampis“ veiklos formą pakeitė 2019 metų rugpjūtį, sprendimas investuoti ar neinvestuoti buvo priimtas tik 2020 metų rugsėjo 14 dieną. Be to, „Verslo trikampis“ ir nepakeitęs veiklos formos galėjo investuoti į patalpų remontą.
„Bendrovei tapus investicine bendrove, pagrindinė veikla nepasikeitė, išlaikytas tas pats turtas, bendrovė ir toliau vykdė tokią pat nekilnojamo turto nuomos veiklą, kaip ir iki tapimo investicine bendrove, iš turto nuomos gauna tokias pačias pajamas, kaip ir iki tapimo investicine bendrove, tačiau tapusi investicine bendrove naudojasi (...) lengvata ir gautas pajamas deklaruoja kaip neapmokestinamąsias“, – teigė VMI.
Teismas nustatė, kad pakeitęs veiklos formą „Verslo trikampis“ neatliko jokių investavimo į NT veiksmų, neatliko esminio nuomojamų patalpų pagerinimo, o jų remonto sąnaudos pakeitus veiklos formą mažėjo: 2018 metais siekė 1,2 mln. eurų, 2019 metais – 0,99 mln. eurų, 2020 metais – 0,49 mln. eurų, o 2021 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais – vos 0,17 mln. eurų.
„Nors pareiškėjo vienintelio akcininko 2019 metų spalio 31 dienos sprendime nurodyta, jog nauja akcijų emisija (...) išleidžiama siekiant pritraukti papildomo kapitalo finansuoti veiklos plėtrą bei sustiprinti pareiškėjo akcininkų bazę, tačiau faktiškai jokie investavimo veiksmai, numatyti pareiškėjo įstatuose ir prospekte, tikrintuoju laikotarpiu neatlikti“, – nustatė teismas.
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė komentare BNS teigė, jog kiekviena situacija dėl KIS bendrovių vertinama individualiai, todėl ne visi jų valdytojai, turintys vieną NT projektą, į kurį papildomai investuoti nėra priežasčių bei kurio plėtros pradžia užtrunka ne vienerius metus, yra pripažįstami kaip neatitinkantys KIS reikalavimų.
Anot jos, būtent „Verslo trikampio“ situacija ypatinga tuo, jog pasikeitus įmonės statusui nepasikeitė nei jo galutiniai naudos gavėjai, nei veiklos pobūdis.
„Mokesčių administratorius siekia nustatyti visas konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes, tokias, kaip ekonominė ir verslo logika, analizuoja įrodymų visumą. Todėl nėra ir negali būti vieno konkretaus kriterijaus, kuris neabejotinai reikštų, kad KIS neatitinka įstatymuose nustatytų mokesčių lengvatos kriterijų“, – komentare BNS teigė R. Virvilienė.
„Byloje nustatyta, kad pareiškėjas NT turtą seniai turėjo, generavo pajamas, per susijusius asmenis turtas iš esmės liko tose pačiose rankose, bet tik dėl pareiškėjo statuso pakeitimo pajamos už jo nuomą tapo neapmokestinamos“, – aiškino VMI atstovė.
Ar tokios teismo išvados kelia grėsmę „Verslo trikampiui“ netekti teisės užsiimti KIS veikla, VMI neatsakė.
„Lewben Investment Management“ 2018 metais įsigijus „Verslo trikampį“, jos valdybos pirmininkas Audrius Žiugžda teigė, jog fondo dydis, kaip ir planuota, viršija 60 mln. eurų, o į jį investavo dviženklis skaičius fizinių ir juridinių asmenų.
Tuomet, Registrų centro duomenimis, „Verslo trikampio“ NT fondą valdė 9 akcininkai, iš jų didžiausias – buvusio tuometinės „MG valdos“ bendraturčio Rolando Vingilio šeimos bendrovė „Extera Baltic“, taip pat Nyderlanduose registruota kompanija „LIDA family foundation“, didžiausias tuometinis „Linas Agro group“ (dabar – „Akola group“) akcininkas Darius Zubas, įmonės valdybos narys Arūnas Zubas, du tuometinio koncerno „MG Baltic“ valdomų bendrovių vadovai – tuometinis telekomunikacijų įmonės „Mediafon“ vadovas Arūnas Babrauskas ir tuometinė drabužių prekybos grupės „Apranga“ pirkimų vadovė Ilona Šimkūnienė.
2021 metais „Verslo trikampis“ pranešė planuojantis pertvarkyti valdomą teritoriją.
