NT mokesčio pataisomis siūloma nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.
Neapmokestinama būtų pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).
Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos Seime seniūnui Vytautui Mitalui pareiškus, kad 200 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas (NT) Vilniuje, jei bus nustatytas maksimalus 4 proc. tarifas, bus apmokestintas 4394 eurais per metus, Seimo BFK pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtina, kad maksimalus tarifas pagrindiniams gyvenamiesiems būstams nebus taikomas ir pateikia kitokius skaičiavimus.
„Apie jokius 4 ar 3 proc. nebūtų jokios kalbos“
„Ne spekuliuokime, o susiskaičiuokime. Pasitikrinkite, ar reikėtų ir kiek reikėtų. Tai gan paprasta – tik trys žingsniai“, – pasiskaičiuoti, kiek galėtų siekti NT mokestis feisbuke ketvirtadienį pakvietė Seimo BFK pirmininkas M.Lingė.
Pirmas žingsnis, anot jo, susižinoti savo gyvenamo būsto mokestinę vertę, kuri bus gerokai mažesnė nei rinkos. Mokestinę vertę, įvedus savo gyvenamo būsto unikalų kodą, galima sužinoti čia: https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un.
Antras žingsnis, pasižiūrėti, kokia savivaldybės 1,5 medianos NT vertė. Jei būsto mokestinė vertė yra mažesnė nei savivaldybės 1,5 medianos – mokesčio mokėti nereikėtų.
Trečias žingsnis, jei Registrų centre matoma būsto vertė yra didesnė nei 1,5 savivaldybės medianos – reikia paskaičiuoti, kiek mokesčio reikėtų sumokėti.
„Suma, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, skaičiuojamas iš RC vertės atėmus Jūsų savivaldybės 1,5 medianą ir padauginus iš tikėtino tarifo“, – rašo M.Lingė.
Jis pateikia 3 kambarių buto 2002 m. statybos name Vilniuje pavyzdį – buto vertė Registrų centre yra 113 000 eurų. Vilniaus savivaldybės 1,5 mediana yra 90 150 eurų. Tad iš vertės atėmus medianą gaunasi 22 850 eurų – nuo šios sumos ir skaičiuotųsi mokėtina suma.
„Tad, jei tarifas būtų 0,05 proc. (pats mažiausias) – metinis mokestis būtų 11 eurų 43 ct.
Jei tarifas būtų 0,2 proc. (labiausiai tikėtinas) – metinis mokestis būtų 45 eurai 70 ct.
O jei tarifas siektų 1 proc. (mažai tikėtinas) – metinis mokestis būtų 228 eurai“, – rašo M.Lingė.
„Apie jokius 4 ar 3 proc. nebūtų jokios kalbos! Konkrečius tarifus nustatytų savivaldybių tarybos. Raskite man bent vieną savivaldybės tarybos narį per visą Lietuvą iš visų 1,5 tūkst., kuris pasisakytų už 3 ar 4 proc. tarifą pagrindiniam būstui. Jei visgi vieną ir rasite, jo balso nepakaks – tarifus tvirtins Jūsų savivaldybės politikų – savivaldybės tarybos narių dauguma“, – teigia M.Lingė.
Politikas aiškina, kad platūs tarifų rėžiai įstatyme nurodomi tam, kad į juos tilptų visi atvejai – pagrindinis, antrinis būstas, komercinės paskirties patalpos ar net apleisti pastatai vaiduokliai, kuriems ir būtų galima taikyti tuos didžiausius tarifus.
Svarstymas atidėtas
Visgi, valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau.
Kaip rašo BNS, klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.
Iki pakeitimų priėmimo liko vienintelis balsavimas, nes Seimas spalio 10-ąją po svarstymo joms pritarė.
Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo šį variantą dar koreguoti – neapmokestinti pagrindinį būstą nepaisant, kokia būtų jo vertė ir NT verčių mediana toje savivaldybėje, o liberalas Andrius Bagdonas – didžiausio tarifo nekeisti – jis būtų 3 proc.
