„Mūsų skaičiavimai rodo, kad šiandieninėmis kainomis (ministerijų ir įstaigų perkėlimas – BNS) mums turto išlaikymui leis sutaupyti apie 3 milijonus eurų per metus. Tai reiškia, kad per penkerius metus mes padengsime skirtumą, apskaičiuotą dabartinėmis kainomis, kuris susidaro tarp turto pardavimo ir planuojamų preliminarių investicijų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M.Sinkevičius.
Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė kvartalo Goštauto gatvėje, kur anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojo Turto banką jį vystyti. Į atnaujintą 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų kompleksą iki 2028 metų ketinama perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų. Tuo metu atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti.
Viso kvartalo Goštauto gatvėje, šalia Neries, atnaujinimas preliminariai kainuos 168 mln. eurų, beveik visą sumą tikimasi surinkti pardavus nebereikalingus pastatus. Planuojama, kad bus atlaisvinta daugiau nei 88 tūkst. kv. metrų ploto, kurį pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. eurų pajamų.
Pasak finansų viceministro Gedimino Norkūno, planuojamo pertvarkyti komplekso užimtumas šiuo metu siekia apie 40 proc. ir yra vienas mažiausių Vilniuje.
„Dauguma tų patalpų yra netinkamos nei nuomai, nei valstybės institucijų veiklai kaip biurų patalpos. Dėl to norėtume jas įveiklinti, įkurdinti dalį ministerijų bei kitų valstybės institucijų“, – teigė G.Norkūnas.
„Kompleksas būtų įveiklintas gerokai platesniame kontekste. Tai būtų ir miesto dalis, ne tik biurų pastatai, bet ir komercinės paskirties patalpos. Tai būtų ir tie patys modernūs biurai, kuriuose yra ne tik kabinetai, bet ir (...) lengvai transformuojamos darbo vietos“, – pridūrė viceministras.
Pasak G.Norkūno, projektas būtų įgyvendinamas šešiais etapais, pirmiausia atnaujinant pastatą A. Goštauto g. 11, kur veikė Puslaidininkių fizikos institutas, – į jį 2025 metų pradžioje tikimasi perkelti pirmąsias – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – ministerijas.
Turto banko vadovas M.Sinkevičius teigė, jog šios ministerijos pasirinktos, nes pastatai, kuriuose jos įsikūrusios, išnaudojami neefektyviai.
„Iš pirmųjų turtų (pastatų – BNS) išsikelia Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, nes jos yra viename komplekse. Todėl būtent šitą kompleksą mes norime pirmąjį pardavinėti, nes tai yra neefektyvus kompleksas, neefektyviai išnaudojamas turtas (...) ir valstybei daug kainuoja jo išlaikymas“, – teigė M.Sinkevičius.
„Kitas neefektyvus turtas yra Sveikatos apsaugos ministerijos patalpos Vilniaus gatvėje. Kadangi tai yra patalpos, o ne atskiras turtinis vienetas, mes ten esame šeimininkai kartu su privačiais savininkais, dėl to valstybė yra apsisprendusi iš tokių turtų, jei yra galimybė, išeiti, nes jų vystymas, įveiklinimas, modernizavimas dėl tam tikrų santykių su bendraturčiais yra sudėtingas“, – pridūrė jis.
Pasak M.Sinkevičiaus, preliminari Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų pastatų kaina šiuo metu yra apie 40 mln. eurų: „Tai būtų ženkli suma iš karto papildanti šio projekto krepšelį“.
„Tai yra tiesiog galimybė tuos pastatus be didelių apribojimų parduoti ir gauti gerą vertę, kas užtikrintų antrojo ir bent jau dalies vėlesnių etapų finansavimą be papildomo įsitempimo“, – teigė G.Norkūnas.
Tuo metu iki 2028 metų atnaujintame kvartale turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų Vilniuje esančių įstaigų.
Viceministras teigė, jog kvartalas būtų atnaujinimas ne tik rekonstruojant senus, bet ir statant naujus pastatus. Anot G.Norkūno, Goštauto kvartalas kaip nauja vieta ministerijoms pasirinktas dėl patogaus jo pasiekiamumo.
„Tikrai ne vienerius metus sklandė terminas „ministerijų miestelis“. Buvo svarstoma daug lokacijų – ir visiškai nauja statyba Pilaitėje arba link Pilaitės, ir buvo svarstomas stoties rajonas, ir keletas kitų opcijų. Viena iš svarbių priežasčių, kodėl pasirinkta ši lokacija, yra komunikaciniai ryšiai, galimybė susisiekti“, – aiškino G.Norkūnas.
Vis dėlto finansų viceministras pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl persikėlimo į naujas patalpas priims pačios ministerijos.
„Tai nėra prievartinis projektas. Ministerijos gali pasirinkti – jos norės ten keltis į naujas patalpas ar ne“, – teigė G.Norkūnas.
Pasak jo, į Goštauto gatvę perkelti dabar Gedimino prospekte įsikūrusios Vyriausybės kanceliarijos nenumatoma, tačiau ateityje neatmetama ir ją iškelti į kitas patalpas.
„Iš principo Vyriausybę turbūt reikėtų perkelti, bet Goštauto kvartalas dėl eilės priežasčių nėra tinkamiausia vieta perkelti Vyriausybę“, – teigė G.Norkūnas.
„Yra eilė priežasčių, technologinių reikalingų sprendimų, susijusių su apsauga, ir panašių, bet iš principo mes svarstome apie galimybę Vyriausybę perkelti į kitas patalpas“, – pridūrė jis.
Pasak M.Sinkevičiaus atnaujintame Goštauto kvartale įrengus skverą bus įamžintos čia anksčiau buvusios totorių kapinės ir mečetė.
„Teritorijoje buvusios totorių kapinės ir mečetė, ir tikrai nėra teisingo ir prasmingo įamžinimo. Šito kvartalo sutvarkymas leis kartu įamžinti ir įprasminti totorių mečetės bei kapinių buvusią vietą“, – teigė M.Sinkevičius.
„Bus tam tikras skveras, kur miestiečiai galės laisvai lankytis, atsiras erdvės ir kartu bus įamžinta tam tikru būdu (...) kad mes suprastume, kad atėjome į tam tikrą istorinę vietą, kur daugelį metų gyveno svarbi Lietuvos bendruomenė bei kartu yra ir jų kapinės“, – kalbėjo Turto banko vadovas.
