„Kas moka tą mokestį – turėtų mokėti visi, kurie naudojasi miesto infrastruktūra – ir privatus, ir viešas sektorius. Ir apie tą visuotinumo dalį nekalbama. Mes išskiriame dalį gyventojų, verslą, bet pati valstybė, valstybei priklausančių įstaigų nekilnojamas turtas toliau lieka neapmokestintas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Statulevičius.
Jo teigimu, viešajam sektoriui priklausančio NT apmokestinimas būtų paskata valstybei atsisakyti perteklinio bei neefektyviai naudojamo turto.
„Čia yra didžiulis potencialas, kadangi daug to turto yra ir nenaudojama, ir apleista, mes žinome, daug analizių daryta, kiek kvadratinių metrų skiriama vienam darbuotojui viešajame sektoriuje ir lyginant su privačiu tai kartais skiriasi kartais“, – sakė M. Statulevičius.
„Dėl to bus stipri paspirtis, paskata tokio turto atsisakyti“, – pridūrė jis.
Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šią savaitę registravo pataisą ir siūlo keisti Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktą NT mokesčio modelį – siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus, – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
