Būsto rinka Vilniuje: šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį ir pagrūmojo kainoms

2025-uosius Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka pradėjo nauju rekordu. Be to, augo ir vidurinės naujo būsto kainos. Ekspertai įspėja, kad jei jos augs tokiais tempais ir toliau, per metus jos gali didėti 30, ir 40 proc.
Ruduo Vilniuje
Vilnius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Įsijungė inercija ir baimė nespėti į rinkos „traukinį

Pirmąjį šių metų mėnesį sostinėje parduoti net 637 butai – tai yra 160 proc. daugiau nei 2024-ųjų sausį ir geriausias rezultatas per beveik ketverius metus – nuo 2021 m. gegužės, skaičiuoja „Realco“.

2025 m. prasidėjo griausmingai: pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sudaryti 696 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, rodo negalutiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų stebimi duomenys. Šis rezultatas – beveik perpus didesnis nei pernai gruodį ir 170 proc. didesnis nei sausį prieš metus. Dar daugiau, per visą nepriklausomybės laikotarpį fiksuoti tik penki gausesni mėnesiai – tai 2021 m. sausis–gegužė.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenimis, vien per sausio mėnesį rinkai pasiūlyti 1117 naujų butų, daugiau nei per visą pirmą praėjusių metų ketvirtį ir tai lėmė nuo 2021 metų pavasario neregėtus pardavimus- iš viso Vilniuje sausį parduoti 682 butai.

„EIKA Development“ duomenimis, šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 682 butai, kai pernai tuo pačiu metu – 251, taigi pardavimai išaugo 171,7 proc. Iš šių metų sausį parduotų butų 199 buvo išankstiniai pardavimai, o likę 483 – šiais metais sudaryti sandoriai.

NT bendrovių skaičiavimai skiriasi dėl skirtingų metodikų.

„Puikiai užbaigusi 2024-uosius, sostinės nekilnojamojo turto rinka šiuos metus pradėjo dar geresniu rezultatu. Per pirmąjį metų mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje buvo parduoti net 637 butai – tai geriausias rezultatas nuo pat 2021-ųjų pavasario, kai tų metų gegužę Vilniuje buvo parduota beveik tūkstantis butų“, – pastebi „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Bendrovės nuotr./Marijonas Chmieliauskas
Marijonas Chmieliauskas / Bendrovės nuotr.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad sausio skaičiams įtakos turėjo ir tai, kad oficialūs butų pardavimai buvo pradėti net šešiuose projektuose arba jų etapuose. Nors išankstiniai pardavimai juose vyko ir anksčiau, oficialiai šie butai į apskaitos sistemas buvo įtraukti būtent sausį.

„Pirmąjį metų mėnesį Vilniaus pirminės NT rinkos sandėlis pasipildė beveik 900 butų – tokio pasipildymo nematėme jau seniai. Šiuo metu sostinėje 2400 parduodamų butų yra pastatyta ar arti statybų pabaigos, 2342 yra ankstyvos statybos stadijoje, dar 316 – nepradėti statyti, t. y., jiems gauti statybos leidimai arba jie yra projektavimo stadijoje“, – vardija M.Chmieliauskas.

„Citus“ analitikai daro prielaidą, kad tokiam ryškiam augimui didžiausią įtaką turėjo gerėjančios būsto finansavimo sąlygos, aukšti lūkesčiai, kurie paskatino daugiau žmonių galvoti apie naują būstą. Remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamais duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis išlieka labai aukštame lygyje (miestuose jis sausį vis dar siekė 6). Ketinimų pirkti ar statytis namą, butą, vasarnamį ar pan. apklausa (taip pat VDA duomenys) rodo, kad tikrai arba galbūt tai daryti jau kurį laiką planuoja 8 proc. miestiečių – toks ketinimas vyravo tik 2020–2021 m. laikotarpiu.

„Panašiai pradėjome 2021–uosius, kas mėnesį – su nauju rekordu. Tai neramina, nes paskutiniai šių metų mėnesiai indikuoja, kad galime ir toliau matyti šuoliais augančią paklausą. Jau prieš pora mėnesių akcentavome, kad daug geriau būtų nuoseklus ir nuosaikus augimas, nes kitaip išsibalansuos rinka. Tačiau, panašu, išsprogo lūkesčiai, vėl įsijungė inercija ir baimė nespėti į rinkos „traukinį“, – pirmąjį metų mėnesį vertina „Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė.

Bendrovės nuotr./„Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė
„Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė / Bendrovės nuotr.

Ji pastebi, kad analitikai pastebėjo ir vadinamųjų „sukritimų“, kai bent viename projekte buvo sužymėta daugiau nei 100 pardavimų, kurie, tikėtina, realiai pasiskirstė per tris mėnesius. Tačiau, pasak E. Savostės, net ir tai sausio mėnesio rezultatą daro labai didelį, o ankstesnių mėnesių rezultatas taip pat auga: jau lapkritį sandorių skaičius galimai būtų viršijęs 400, o gruodį – 500.

Pasiūla augo rekordiškai, įspėjo dėl kainų

Anot „Citus“, labai pozityvus signalas – rinkos pasiūla taip pat augo rekordiškai. Vos per vieną mėnesį keturiuose naujuose projektuose ir tokiame pat skaičiuje anksčiau pradėtų projektų etapų „sandėlį“ papildė net 1 004 nauji butai. Tai sudaro daugiau nei 25 proc. visos praėjusių metų suminės pasiūlos, todėl ji nuo metų pabaigos ūgtelėjo 6,6 proc., o nuo pernai sausio – beveik trečdaliu, iki 5 692 būstų.

„Plėtotojai komunikuoja dideles ambicijas, planus ir investicijas, bet turime suprasti, kad joms visoms materializuotis dar prireiks laiko. Optimistiškai nuteikia metų pradžia, kuri leidžia tikėtis, kad pirmasis pusmetis nebus prastas asortimento atžvilgiu ir iki metų vidurio pasiūlos mažėjimas nesudarys papildomo spaudimo kainoms. Tačiau, jei nebus esminių pokyčių biurokratijai sumažinti, vėliau įperkamumo situacija gali susvyruoti“, – pabrėžia E.Savostė.

„EIKA Development“ skaičiavimais, 2025-ųjų sausį rinkai pasiūlyti 1117 nauji butai, kai, palyginimui, pernai per visus pirmus tris metų mėnesius nauja pasiūla pasiekė beveik tiek, 1115 butų.

Iš viso 2025 metų sausį Vilniuje buvo 4412 butų pasiūla, kai 2024-ųjų metų sausį – 3582, taigi, per metus pasiūla išaugo 23,2 proc.

„Šių metų sausį pasitikome visai kitokiomis nuotaikomis nei pernai. Jei tada dar buvo daug nerimo, ar pavyks išjudėti iš rinkos sąstingio, vėliau visus metus stebėjome nuoseklų atsigavimą. Dabar matome aktyvumą tiek iš pardavėjų, tiek iš pirkėjų pusės, kas, tikėtina, reikš stipresnę konkurenciją tarp NT plėtotojų, bet tuo pačiu ir daugiau pasirinkimo galimybių ieškantiems būsto“, – sakė „Eika Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra.

Bendras pasiūloje esančių butų kainų lygis per sausį sostinėje paaugo 3,25 proc. – sparčiau nei „Citus“ analitikai fiksavo ankstesniais mėnesiais: nuo gruodžio pabaigos, kai kvadratinio metro kaina vidutiniškai siekė 3 472 Eur, jis padidėjo iki 3 585 Eur; per metus augimas sudaro jau 6,95 proc.

„Sausį rinka šurmuliavo, kad reikėtų pamiršti nuolaidas ir dideles dovanas. Tačiau jau matome ir akivaizdų kainų augimą. Skirtinguose projektuose jos augo nevienodai, užfiksavome net minimalių korekcijų į mažesnę pusę. Tačiau buvo ir 5–8 proc. padidėjimų. Vidutinės kainos vos per mėnesį ūgtelėjo 3,25 proc., o tokiais tempais per visus metus augimas gali siekti ir 30, ir 40 proc. tai vėl staiga galėtų sustabdyti rinką ir būstą padaryti sunkiai prieinamu“, – sakė E.Savostė.

Nauja tendencija?

„Realco“ atstovas pastebi, kad antrą mėnesį iš eilės stebima nauja tendencija: daugiausiai Vilniuje parduodamų butų yra nebe ekonominės (vidutinė vieno kvadratinio metro kaina – apie 3 tūkst. eurų), o vidutinės (3,5–4 tūkst. eurų už kv. m) klasės.

„Paskutinis mėnuo, kai vidutinės klasės butų buvo parduoda daugiau nei ekonominės, buvo dar 2023 m. liepa, kai 46 proc. Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotų butų sudarė būtent vidutinės klasės butai, o 37 proc. – ekonominės. Nuo tada iki pat praėjusių metų lapkričio užtikrintai pirmavo ekonominės klasės būstai“, – pasakojo M.Chmieliauskas.

Jei pernai lapkritį 56 proc. visų parduotų būstų dar buvo ekonominės klasės, tai gruodį 53 proc. visų parduotų butų jau priklausė vidutinei klasei. Sausį šį tendencija išsilaikė: 51 proc. visų parduotų butų (328) buvo vidutinės klasės, 39 proc. (247) – ekonominės ir 10 proc. (62 butai) – prestižinės klasės.

„Žmonės vėl pamažu sugrįžta prie vidutinės klasės būstų pirkimo. Pagrindinės to priežastys – pastaraisiais metais gana sparčiai augę atlyginimai, mažėjančios bazinės palūkanos arba, kitaip tariant, „pigūs“ pinigai, geresni ateities finansiniai lūkesčiai ir teigiamos visos šalies ekonomikos prognozės. Pridėkime ir tai, kad po gana ilgo žemos infliacijos laikotarpio šiemet ji, kaip prognozuojama, turėtų grįžti į tvaraus augimo lygį, maždaug 2,3 proc. – žmonės ima ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo ir investicija į NT yra tikrai geras variantas“, – priežastis vardija „Realco“ pardavimų direktorius.

Butai perkami ir ankstyvoje statybų stadijoje

M.Chmieliauskas pabrėžė, kad aktyvumas ir padidėjęs dėmesys vidutinės klasės būstui matomas ne vien paklausos, bet ir pasiūlos prasme. NT vystytojai aktyviau imasi brangesnių projektų ir, panašu, labiau tiki šviesesne rinkos ateitimi. Jis priduria, jog pastaraisiais mėnesiais žmonės vis drąsiau fiksuoja NT sandorius ankstyvesnėje statybų stadijoje.

„Stebime pamažu augantį butų „iš brėžinių“ pardavimą. Jų skaičius dar nėra didelis, bet galima konstatuoti, kad žmonės pasitiki patikimais, reputaciją užsitarnavusiais NT vystytojais, rinkos senbuviais, tiki konkretaus projekto (ir savo buto jame) augsiančia verte ir nevengia pasirašyti buto pirkimo sutarčių ir ankstyvoje statybų stadijoje. Taip pat aktyvesni yra ir investuotojai, kurie stengiasi užsirezervuoti butus kuo anksčiau, tikėdami, kad užbaigus projektą, butų vertė bus išaugusi“, – pasakoja M.Chmieliauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?
Reklama
Ne tik šviežios ir kokybiškos, bet ir tvaresnės: kaip „Lidl“ užtikrina, kad pirmosios pavasario derliaus vaisiai ir daržovės būtų draugiškos aplinkai?