Aidas Kalinauskas, tarptautinį architektūrinį-urbanistinį konkursą laimėjusios „Studija Archispektras“ įkūrėjas, dalijasi A. Goštauto kvartalo konversijos vizija.
– A.Goštauto kvartalo konversijos konkurse daugiausiai balų buvo skiriama už architektūrinės, urbanistinės idėjos kokybę, vientisumą taip pat už funkcionalumą – pasidalinkite kaip kūrėte savo viziją šiam projektui, kurį pavadinote „Demokratijos uostu“.
– Projektas savo apimtimi yra labai daugiasluoksnis, dėl to ir idėjos buvo įkvėptos skirtingų aspektų, kurie galiausiai ir atsispindėjo rezultate. Projektą pradėjome nuo gilios istorinės aplinkos analizės.
Ši vieta formavosi ne vieną amžių, keitėsi įvairiais istoriniais laikotarpiais, o dabar kuriame dar vieną sluoksnį. Labai sunku sukurti vertę ateičiai tiesiog ištrinant praeitį ir pradedant tarsi nuo balto lapo – šitaip dingsta identitetas, o jam susiformuoti reikia nemažai laiko. Tą labai aiškiai patyrė Nyderlandų uostamiestis Roterdamas, kai sumanyta perstatyti po karo atstatytus subombarduotus namus, nusprendus, kad jie nepakankamai kokybiškai ir vertingi. Mėginimas ištrinti praeitį, jos nepaisymas, ėmė naikinti ir miesto identitetą, todėl pokario architektūrą imta saugoti, renovuoti pastatus, kad istorinis tęstinumas kurtų miesto braižą.
Vieta turi stiprų istorinį krūvį.
Taip yra ir su šiuo sklypu – vieta turi stiprų istorinį krūvį – dalyje teritorijos slepiasi totorių kapai, yra stovėjusi mečetė, būta gyvenvietės. Taip pat per sklypą ėjo keliai, kurie sovietmečiu buvo užstatyti pastatais, sunyko istorinės jungtys. Savo projektu stengėmės tiek atkurti istorines judėjimo ašis per kvartalą, tiek išvengti statybos darbų buvusių kapinių ribose. Stengėmės atsekti sklypo identitetą ir kuriant naują sluoksnį, paryškinti svarbius istorinius elementus. Tai suteikia kompleksui unikalumo.
Dar vienas svarbus siekis – sukurti tipologiškai įvairią viešųjų erdvių sistemą, atliepiančią įvairius naudotojų poreikius. Taip projekte atsirado alėja, reprezentacinė aikštė, parkas, vidinis renginių kiemas.
– Kokį įspūdį siekėte sukurti čia dirbsiantiems žmonėms, taip pat miestiečiams, kurių pritraukimas į šią teritoriją buvo vienas iš konkurso reikalavimų?
– Viena svarbiausių idėjų yra pasiekti atvirumo ir skaidrumo įspūdį. Kompleksas turėtų sklandžiai įsilieti į miesto audinį, po didžiąją teritorijos dalį būtų galima vaikščioti, joje veiktų kavinės, vyktų renginiai, karštą vasaros dieną būtų galima rasti medžių pavėsį ar fontaną.
Siekiame, kad ši teritorija būtų žalia ir gyva – aktyviai lankoma miestiečių.
Siekiame, kad ši teritorija būtų žalia ir gyva – aktyviai lankoma miestiečių, taip pat, kad čia susiformuotų augalų, vabzdžių, paukščių ekosistema.
Mūsų vizijoje kiekvienas komplekso pastatas yra architektūriškai skirtingas – tai leidžia plėtoti nevienalyčio miestelio įspūdį, tokiu būdu tiek priartinant ministerijų kompleksą prie Vilniaus centrinės miesto dalies mastelio, tiek leidžiant kiekvienai ministerijai identifikuoti save per architektūrinę išraišką.
Pagal konkurso užduotį, dalį sklype esančių pastatų turėjome palikti, todėl siekėme juos integruoti taip, kad neatrodytų tarsi svetimkūniai, bet būtų vertinga naujos visumos dalimi. Jie užima svarbią vietą ir turi vertę tarp naujai kuriamų pastatų, o pastarieji taip pat skirtingi, turintys savo ypatybes, kurias apsprendžia jų vieta sklype.
Pavyzdžiui, vienas naujas pastatas yra tarsi du bokštai, sujungti žemesne statinio dalimi. Jo forma gimė siekiant į kvartalą įleisti pietinę saulę – nenorėjome žalios ir gyvos aplinkos užgožti aukšto pastato šešėliu. Kampinis pastatas tarnauja kaip įėjimas – vartai į teritoriją, pabrėžia komplekso reikšmingumą bei uždaro perimetrą. Na o naujas pastatas kvartalo viduje suprojektuotas kaip arka, kuri tarsi apžergia vietą, kur buvo totorių kapai, o jo viršutiniai aukštai „nulaiptuoti“ link alėjos, siekiant sukurti malonesnį erdvės pojūtį.
– Transformuotame A. Goštauto kvartale dirbs apie 4000 žmonių – kokios inovacijų jų laukia ?
– Kalbant apie pačias darbo erdves, siekiame sukurti pakankamai universalią planavimo schemą, leidžiančią pagal poreikį keisti vidinę pertvarų struktūrą, atliepiant kiekvienos ministerijos poreikius. Taip pat integruosime lanksčių darbo vietų sistemą kai darbo vietos įsilieja į poilsio erdves, sukuriamos bendros darbo erdvės komandiniam darbui, susitikimams ir panašiai.
Reikalavimai darbo erdvėms buvo plačiai ir konkrečiai apibrėžti pačioje užduotyje, kas rodo, jog konkurso organizatorius jam buvo labai gerai pasirengęs, žino ko nori, supranta šiuolaikinių administracinių erdvių kompleksiškumą ir funkcijų įvairovę.
– Didžioji dalis darbuotojų čia persikels iš administracinių patalpų, statytų dar sovietmečiu – kokius esminius skirtumus jie pajus šiuolaikiškose darbo erdvėse? Ar šiuolaikinė architektūra ir vidaus patalpų planavimas gali paskatinti institucijų bendradarbiavimą, komandiškumą?
– Architektūrinis kitoniškumas nuo atgyvenusių senų pastatų labiausiai skiriasi per funkcijas pastatų viduje – kiek yra bendrų erdvių, galimybių susitikti, erdvių skatinančių socializuotis. Tai viena esminių šiuolaikinių ir apgalvotų biurų ypatybė.
Projekte numatyta galimybė dalintis kai kuriomis funkcijomis – konferencijų centru, susitikimų salėmis, vaikų dienos centru, edukacinėmis erdvėmis, skaitykla, valgykla ir kitomis. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus erdvių užimtumas. Taigi, nors kiekviena institucija turės savo aiškiai apibrėžtas erdves, tačiau dalį funkcijų ras bendrose darbuotojams, o kartais ir miestiečiams, prieinamose pastatų dalyse.
Dar svarbu paminėti, kad projektuojant ir įgyvendinant projektą, bus siekiama aukščiausių tvarumo standartų, o tai reiškia labai aukštą kokybės kartelę čia dirbsiančių žmonių gerovei.
Įgyvendinant projektą, bus siekiama aukščiausių tvarumo standartų.
Projektas turėtų tapti etalonu būsimiems projektams, bus naudojamos kokybiškos ilgaamžės medžiagos, efektyvūs energiją tausojantys sprendimai. Pačiuose tūriniuose sprendiniuose jau apgalvoti natūralios saulės šviesos užtikrinimo sprendiniai tiek teritorijoje, kai siekiame įsileisti saulės šviesą į visas viešąsias erdves, tiek vidaus patalpose siekiant sukurti komfortiškas darbo erdves. Tikriausiai detalizuojant projektą atsiras labai įdomių ir netikėtų aplinką tausojančių ir komfortą didinančių sprendinių, nes išsikelti tikslai tikrai aukšti.
Nugalėtojas išrinktas iš 12 dalyvių
Turto banko paskelbtame tarptautiniame architektūriniame-urbanistiniame konkurse iš viso rungėsi 13 projektų. Konkurso dalyviai buvo kviečiami teikti patogius, visuomenę įtraukiančius ir aplinką tausojančius urbanistinius, architektūrinius sprendimus, optimaliai ir darniai panaudojant teritoriją, naujus sprendinius integruojant į jau susiformavusį miesto urbanistinį audinį. Šiuo metu su konkursą nugalėjusia „Studija Archispektras“ vyksta derybų procesas dėl kainos ir kitų sutarties aspektų, jam pasibaigus, Turto bankas su šia architektų studija pasirašys sutartį.
Transformuojant A. Goštauto kvartalą, teritorijoje dirbs ir daugiau architektų nes dalies esamų statinių rekonstrukcijai ir daliai naujos statybos skelbiami atskiri projektavimo konkursai – jų sprendiniai turės derėti su architektūrinio konkurso nugalėtojo pasiūlyta vizija.
