Pranešimą apie tvarių miestų vystymo gaires perskaičiusi Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, kalbėjo apie Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą kvartalinės renovacijos kontekste. Pasak specialistės, suvokus daugiabučių kvartalus kaip visumą, taptų lengviau spręsti gyventojų socialines problemas. Planuojama atrinkti iki dešimties skirtingų Lietuvos savivaldybių, kuriose ši iniciatyva būtų įgyvendinta ir išbandyta.
„Keičiamas architektūros įstatymas numatant savivaldybėms galimybę nusistatyti papildomus kokybiškos aplinkos formavimo kriterijus. Planuojame sukurti darbo grupę, sudarytą iš įvairių specialistų, kuri dirbtų su savivaldybėmis, rengtų projektus, kvartalų vizijas. Norime parodyti savivaldybėms, kaip labai svarbi socialinė įtrauktis per aplinkos sutvarkymą, kadangi kokybiška aplinka išlaiko žmones daugiabučiuose, ypač regionuose“, – teigia ekspertė.
Pašnekovė pastebi, kad darbas su savivaldybėmis neapsiribotų ir nesibaigtų vien teorija ar formaliais dokumentais be praktinės naudos, Europos fondai finansuoja nemažai įvairių programų, skirtų aplinkos gerinimui. Todėl, A.Rokickienės teigimu, dirbant kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir kitomis institucijomis, savivaldybės parengtų realius projektus finansavimui gauti.
„Ateityje pristatysime aiškias sąlygas, bus galima realiai įgyvendinti projektus, nes lėšos aplinkos gerinimui yra skiriamos. Darbas su savivaldybėmis parodytų, kokią realią naudą šie projektai savivaldybėms gali atnešti, sutvarkant kvartaluose daugiabučius vieningai, pagal bendras taisykles, kurias savivaldybės pačios nusistatytų. Pavyzdžiui, tai jau yra padaręs Vilnius, nustatęs dešimt taisyklių, pagal kurias yra planuojama ir įgyvendinama miesto plėtra“, – pasakoja A.Rokickienė.
Įsteigtas ministerijos padalinys
Naujovėms, pašnekovės teigimu, buvo ruoštasi kryptingai. Aplinkos ministerija neseniai įgyvendino struktūrinę pertvarką – joje buvo įsteigti keturi padaliniai, kurie kuruoja konkrečias su Lietuvos plėtra susijusias sritis. Vienas iš padalinių kuruoja urbanistiką ir architektūrą, taip ketinama skirti didesnį dėmesį architektūros kokybei bei pačiai urbanistikai.
Taip pat dalį aplinkos ministerijai nebūdingų įgyvendinamųjų funkcijų planuojama perduoti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, kuri yra pavaldi aplinkos ministerijai ir perimtų tam tikras funkcijas susijusias su teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesais, aktyviau stebėtų ir vertintų urbanistikos procesus, išdavinėtų planavimo sąlygas ir derintų savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, atidžiau būtų vykdoma šių dokumentų stebėsena.
„Planuojama atsisakyti dabartinės stebėsenos tvarkos, vietoje popierinių ataskaitų kas dvejus metus iš savivaldybių numatoma rinkti su plėtra susijusius rodiklius, tai leis matyti bendrą vaizdą. Kompleksinė kvartalinė renovacija bus vykdoma per urbanistikos prizmę, ketinama peržiūrėti sklypų formavimo procesus, pažiūrėti į juos kompleksiškai“, – teigė ekspertė.
Pasitelkiamas tvaraus miesto modelis
Pasak A.Rokickienės, aplinka suvokiama per keturis blokus: antropogeninį, gamtinį, sociokultūrinį ir ekonominį. Visi jie sudaro tvaraus miesto modelį. Iki šiol vieningos sistemos, pagal kurią būtų galima palyginti miestų plėtrą ir vystymąsi, Lietuvoje nebuvo, todėl Vyriausybė užsibrėžė pertvarkyti teritorijų planavimo dokumentų stebėsenos sistemą ir parengti tvarių miestų gairių interaktyvią (su interaktyviais visos Lietuvos teritorijos/savivaldybių/miestų žemėlapiais) stebėsenos sistemą, kurioje šie rodikliai atsispindėtų.
Stebėsena bus vykdoma bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, kurios atsakingos už savivaldybėms skiriamą finansavimą. Atitinkamai bus sprendžiama, kuria linkme įgyvendinti miestų ir kvartalų plėtrą.
„Miestai suskirstyti pagal hierarchiją, tipologiją ir panašiai, jiems bus pritaikyti šie rodikliai ir mums bus galima vykdyti stebėseną, nuo miesto iki atskiro kvartalo matyti, kurios vietos taršiausios, kur tankumas didžiausias ir kaip savivaldybės planuoja teritorijos plėtrą“, – pasakojo ekspertė.
„Kol kas prie to sukūrimo dirba komanda, artimiausiu metu bus surengta vyriausiųjų architektų konferencija, vyks dirbtuvės, pristatysime sistemą viešai ir sieksime, kad savivaldybės naudotųsi ja. Ateityje, remiantis sistemos duomenimis, galėsime imtis atitinkamų priemonių, jeigu matysime, kad savivaldybės juda netinkama linkme ar ne ta kryptimi investuoja lėšas, stengsimės, kad teritorijų plėtra būtų subalansuota, kad tvarumas prasidėtų nuo miestų ir leistųsi į kvartalus. Pagal visiems bendrus rodiklius matytume, kur kvartalus plėsti, kaip juos vystyti“, – sakė Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje.
