Vis dėlto, inovacijų skatinimu garsėjantys estai jau turi senų, energetiškai neefektyvių pastatų atnaujinimo sprendimą – gal netrukus jį pradės taikyti ir Lietuva?
Ambicingų tikslų pasiekti padės nauja technologija?
Įvairių šaltinių duomenys rodo, jog pastatų sektorius Europos Sąjungos (ES) šalyse yra atsakingas už daugiau nei trečdalį CO2 emisijų ir intensyviai stabdo Žaliojo kurso iniciatyvos, kuria siekiama paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu pasaulyje, progresą.
Vis dėlto, pastaraisiais metais itin didelį potencialą turinti technologija sparčiai skinasi kelią tokiose ES šalyse kaip Estija, Olandija ir Vokietija – ji gali padėti spręsti energetiškai neefektyvių pastatų problemą. Tai – skydinė renovacija (kitaip vadinama moduline), pasižyminti automatizuotų gamybos procesų įgalintu kur kas didesniu pastatų atnaujinimo greičiu.
Pastaraisiais metais itin didelį potencialą turinti technologija sparčiai skinasi kelią tokiose ES šalyse kaip Estija, Olandija ir Vokietija.
„Skydinė renovacija – tai pažangus būdas modernizuoti senus pastatus ir sumažinti išlaidas šildymui, naudojant inžinerinės medienos konstrukcijas. Šio renovacijos modelio pagrindas – pagal atliktus konkretaus pastato išmatavimus gamykloje gaminami pažangūs skydai, kurie vėliau sumontuojami ant fasado.
Tai leidžia dalį renovacijos darbų iš statybų aikštelės perkelti į gamyklą, tuo pačiu pagreitinant namo modernizacijos procesą, sutrumpinant dėl statybų darbų gyventojams kylančių nepatogumų trukmę. Be to, pati skydų technologija yra tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai“, – esminius šio metodo privalumus vardija Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Geroji patirtis Estijoje
Lietuvoje kylantys daugiabučių renovacijos iššūkiai nėra svetimi ir kaimyninei Estijai, kuri jau taiko naujovę – skydinės renovacijos metodu yra atnaujinusi 12 namų, dar tiek pat projektų yra modernizuojama šiuo metu.
Vienas iš pirmųjų šiuo būdu atnaujintų pastatų – Talino technologijų universiteto studentų bendrabutis. Tai – tipiškas sovietinis 5 aukštų daugiabutis, pastatytas 1986 m., o jo bendras plotas siekia 4318 kv. m. plotą.
2017 m. pastatas buvo renovuotas kaip vienas iš pilotinių projektų, pasitelkiant daugiafunkcinius modulinius skydus. Po atliktų darbų jis tapo pirmuoju energetiškai efektyviu bendrabučiu Estijoje, laimėjo net keletą apdovanojimų ir atitinka beveik nulinio lygio energijos pastatų reikalavimus (angl. near zero energy building).
Po projekto įgyvendinimo atlikti tyrimai parodė, jog šildymui ir vėdinimui naudojamos energijos suvartojimas buvo sumažintas net 84 proc., o bendras pirminės energijos suvartojimas, įskaitant vandens šildymą, apšvietimą ir energiją, kurios reikia naudojamiems prietaisams, sumažėjo 68 proc.
Beje, modernizacija suteikė ne tik energetinių naudų – pasitelkus surenkamus skydus, buvo padidintas gyventojams skirtos erdvės plotas, itin pagerintas patalpų mikroklimatas bei gyvenamosios aplinkos estetika.
Modernizacija suteikė ne tik energetinių naudų – pasitelkus surenkamus skydus, buvo padidintas gyventojams skirtos erdvės plotas.
Projekto vykdytojų teigimu, pažangių modulinių sprendimų taikymas modernizacijos metu suteikė galimybė optimizuoti renovacijos išlaidas ir užtikrinti geresnę kokybę, lyginant su tradiciniais metodais.
Atsižvelgiant į tai, jog prie fasado tvirtinamos plokštės yra ruošiamos gamyklose, į jas iš karto įtaisant langus, ventiliacijos sistemą ir apšiltinimo sluoksnį, statybininkų darbo krūvis žymiai sumažėjo, taip pat sutrumpėjo montavimo vietoje laikas, o gamykloje atlikti darbai užtikrino konstrukcijų kokybę.
Reikalauja atidumo bei patirties
Kaarel Vaer, minėtą projektą įgyvendinusios įmonės pardavimų direktorius dalinasi, jog sėkmingos skydinės renovacijos istorijos atveria duris į kitas Europos rinkas, tokias kaip Vokietija.
Pagrindinė renovacijos projektus šioje šalyje atliekanti įmonė su estais ne tik konsultuojasi, bet ir bendradarbiauja: „Bendradarbiaudama su Vokietijos partneriais mūsų įmonė jau pabaigė vieną projektą ir šiuo metu įgyvendina dar 12. Kai įvykdysime šiuos planus, mūsų įmonė bus daugiausiai patirties skydinės renovacijos srityje sukaupusi bendrovė Vokietijos rinkoje“, – sako K.Vaer.
Visgi prisitaikymas prie Vokietijos rinkos turi ir savų iššūkių, pavyzdžiui, kalbos barjeras su vietiniais inžinieriais, kitokie daugiabučių išmatavimai, todėl itin svarbus yra tikslus daugiabučių namų išmatavimas ir idealiai juos atitinkančių plokščių gamyba.
Aukščiausios kokybės rezultatus skydinės renovacijos projektuose leidžia pasiekti taikomos technologinės naujovės.
Aukščiausios kokybės rezultatus skydinės renovacijos projektuose leidžia pasiekti taikomos technologinės naujovės. Pavyzdžiui, kokybiškai skydų gamybai yra būtini itin tikslūs pastato išmatavimai, todėl tam pasitelkiamas lazerinis skenavimas, kurio metu gauti duomenys yra perkeliami į skaitmeninį statinio modelį (informacijos modeliavimu arba BIM – angl. Building Information Modelling.
Šios informacijos dėka gamykloje yra paruošiami individualiam pastatui pritaikyti elementai, tuo pačiu išlaikant automatizuotos masinės gamybos teikiamus privalumus – efektyvumą bei greitį.
K.Vaer akcentuoja, jog nuolat kaupiama praktinė patirtis leidžia inovatyvų skydinės renovacijos pastatų modernizavimo modelį vis tobulinti. Šiuo metu rengiami projektai leis pasiekti ne tik beveik nulinės, bet net ir teigiamos energijos pastatų lygį. Tokią galimybę suteiks į plokštes įmontuoti saulės elementai – tai reiškia, kad namas energiją ne tik naudos taupiau, bet ir pats ją gamins.
Atveria galimybes ir Lietuvos verslui
Anot KTU Statybos ir architektūros fakulteto docento dr. Dariaus Pupeikio, esamų statinių skaitmenizavimas ir pagal technologines galimybes duomenų panaudojimas projektuojant, gaminant ir sumontuojant surenkamus skydus, padėtų pagreitinti modernizacijos procesus ir Lietuvoje. Be to, tai – kaip ir Estijos atveju – didintų šalies statybų sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu.
Pažangios skydinės modernizacijos procesams Lietuvoje įsibėgėjus, atsirastų galimybė ne tik lietuvių žinias, bet ir gaminamą produkciją (skydus) eksportuoti į užsienio rinkas.
„Daugumai statybos srityje dirbančių specialistų skydinė renovacija leistų kelti kvalifikaciją skaitmeninimo, tvarumo, naujų statybos produktų ir technologijų kūrimo bei taikymo srityse. O minėtuose laukuose dirbantys profesionalai įgytų didelį pranašumą ir būtų reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – pasakoja dr. D.Pupeikis.
Pažangios skydinės modernizacijos procesams Lietuvoje įsibėgėjus, atsirastų galimybė ne tik lietuvių žinias, bet ir gaminamą produkciją (skydus) eksportuoti į užsienio rinkas. Ekspertai sako, jog jau dabar mūsų šalyje yra pakankamai potencialių įmonių, turinčių reikalingų žinių ir pajėgumų tai sklandžiai daryti.
Lietuvoje šiuo metu yra įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgytą patirtį planuojama netrukus pritaikyti ir masinei daugiabučių modernizacijai.
Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus renovacijos modelio priderinti egzistuojančius valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė.
Taip pat perimama patirtis ir žinios iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, įgyvendinami kompetencijų stiprinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
