Vertino, kad pasielgta neapdairiai
Apie tai prieš kurį laiką rašė 15min.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mūšis dėl 52 kv. m sklypo dalies keliasi į teismą: atsiradus būriui savininkų, vystytojas negali registruoti projekto
Lazdynėliuose, Vilniuje, nekilnojamojo turto paslaugų įmonei „Citus“ įregistruoti pastatyto daugiabučio baigtumą sukliudė nedidelis sklypo lopinėlis. Jis priklausė įmonei ir Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), tačiau kol vyko statybos NŽT į šią 52 kv. m sklypo dalį atkūrė nuosavybės teisę 23 piliečiams. Suderinti su daugybe bendrasavininkių projektą tapo sudėtinga, todėl jis įstrigo. Institucijos tuomet nurodė manančios, kad neapdairiai pasielgė pats vystytojas.
Registruojat 80 proc. statybos baigtumą, Registrų centrui reikia pateikti suderintą su visais sklypo bendraturčiais suderintą sklypo planą. Tai projekto „Būk čia“ atstovai padarė 2021 m. balandį. Tuo metu nedidelė dalis sklypo priklausė Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
Pastaroji tuomet sutiko su tokiu sklypo planu – tai 15min patvirtino ir NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis.
„Projektas iki 100 proc. baigtumo nesikeitė“, – 15min teigė „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis.
Tačiau dar neužbaigus statybų NŽT priklausančioje sklypo dalyje buvo atkurta nuosavybės teisė piliečiams, kitaip tariant, atsirado daug naujų sklypo bendrasavininkų.
Dėl šios priežasties „Citus“ projekto užbaigimas užstrigo.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas 15min teigė, kad, savivaldybės vertinimu, vystytojas pasielgė neapdairiai, suprojektuodamas statinius ir pradėdamas statybas neatsidalijus sklypo dalies.
A.Gelžinis antrino, kad vystytojas, įmonė, dirbanti kartu su projekto valdytoju „Citus“, UAB „Bukčių 6“ 2019 m. liepą įsigydamas dalį sklypo (4915 kv. m ) žinojo, kad kitai sklypo daliai (52 kv. m) yra bendrasavininkiai ir kad yra nustatyta bei Registrų centre įregistruota sklypo Bukčių 6 naudojimosi tvarka.
„Tiesa, nė vienas iš nuosavybės teisę atkūrusių asmenų nebuvo kreipęsis į NŽT dėl statybų sklype“, – teigė A.Gelžinis.
„Citus“: situacija absurdiška
Pirmadienį išplatintame pranešime spaudai „Citus“ vadovas Mantas Galdikas akcentavo, kad buvo teiktas prašymas NŽT sklypo dalį parduoti, tačiau gautas atsakymas, kad ji yra per maža, kad būtų suformuota pardavimui. Tačiau dviejų kambarių butą vos talpinantis lopinėlis, neturintis, iš esmės, jokios praktinės vertės, buvo grąžintas net 23 žmonėms. Kitas aspektas – pirminis NŽT sutikimas ir naudojimosi tvarka neturi įtakos naujiems bendraturčiams ir Registrų centrui.
Dėl šios priežasties atsirado daug naujų sklypo bendraturčių, kurių sutikimo reikia projekto baigtumo registracijai. Siekiant kuo operatyviau išspręsti registracijos klausimą, dar 2021 m. gegužės mėnesį buvo išsiųsti laiškai bendraturčiams, kviečiant pasirašyti ant sklypo plano, tačiau didžioji dalis jų atsisakė arba net nesureagavo. Todėl vienintelis likęs kelias buvo teisminis, o tai registracijos procedūrą užtęsė ilgiau nei 2 metus.
Sklypo dalis pradžioje buvo grąžinta 3 žmonėms, tačiau kaip paaiškėjo, dalis jų – mirę. Atsirado 6 paveldėtojai, tačiau kai kurie iš jų, kol bendravome dėl sutikimų, taip pat numirė. Taip susidarė net 23 asmenys – nauji bendraturčiai.
„Tariantis su naujais bendraturčiais dėl sutikimų tapo akivaizdu, kad be teismo sprendimo jų gauti nepavyks“, – sakė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.
Pasak pranešimo spaudai, pernai vasarą teismas pripažino, kad projekto 100 proc. baigtumo registracija, tokioje situacijoje, gali įvykti be visų bendraturčių parašų. Toks sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas Apeliaciniame teisme, tačiau ir ši teisminė instancija pernai lapkritį paliko galioti ankstesnę nutartį. Todėl šių metų pradžioje pagaliau „Būk čia by CITUS“ visiško baigtumo registravimo procedūros buvo užbaigtos.
„Daug diskutavome su institucijomis. Biurokratai teigia, kad „viskas teisėta“ ir patys esame kalti, kad nesužiūrėjome tokio niuanso. Mūsų vertinimu, šios situacijos absurdiškumas parodo kur ir kaip švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai ir kiek laiko tenka narplioti biurokratinius spąstus“, – sako įmonės vadovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad augant reikalavimų plėtrai skaičiui, labai svarbus institucijų susikalbėjimas, biurokratijos mažinimas, proaktyvumas ir geranoriškumas. Nuo šių metų įsigaliojus reikalavimui notarines sutartis pasirašyti tik registravus visišką projekto baigtumą, tokių netikėtų ir sunkiai numatomų situacijų gali kilti daugiau.
„Jei tokiose aplinkybėse būtume atsidūrę su nauju projektu, padėtis būtų kritinė, nes, matyt, tektų nutraukti visas preliminariąsias sutartis, išmokėti netesybas ir tai būtų sukėlę tiesiog kolosalius nuostolius. Įstatymas kol kas niekaip nesumažina tokių atvejų rizikos. Gerai, kad bent teisiniu keliu pavyko viską išspręsti, bet didėjančios rizikos didina ir galutinio produkto savikainą, kai to, tiesiog, galėtų nebūti“, – apibendrina M. Galdikas.
