Anot finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, pagal pristatytus siūlymus, vienas asmuo turėtų teisę lengvatą (iki 220 tūkst. eurų) taikyti vienam gyvenamosios paskirties būstui – tam, kuriame yra deklaruota to asmens gyvenamoji vieta. Jeigu šeimai priklauso 2 NT objektai, vadinasi, butai, įgyti santuokoje ir kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po pusę kiekvieno buto.
„Vadinasi, tiek vyras, tiek žmona valdo 2 objektus (po vienodą dalį dviejuose butuose), o 220 tūkst. eurų lengvata taikoma tik vienam asmens turimam objektui. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno iš sutuoktinių antro buto (to, kuriame nėra deklaruota konkretaus sutuoktinio gyvenamoji vieta) vertės turėtų būti skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis“, – 15min paaiškino ji.
Tuo atveju, kai sutuoktiniai valdo butą, įgytą santuokoje, tačiau vienas iš sutuoktinių papildomai dar turi būstą asmeninės nuosavybės teise, skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį vienas sutuoktinis bus laikomas turinčiu vieną būstą, o kitas – du.
„Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turės teisę į lengvatą (220 tūkst. eurų) už tą būstą (objektą), kuriame jis bus deklaravęs gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad vienas iš sutuoktinių (turintis du objektus) už negyvenamąją vietą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį“, – aiškino D.Brasiūnaitė.
Tačiau viceministrė pažymėjo, kad VMI, gavusi informaciją iš Registrų centro, gyventojui parengs preliminarią mokesčio deklaraciją, kurią gyventojui tereikės peržiūrėti ir patvirtinti.
15min skelbė, kad pristatydama naują mokesčių pertvarką, Finansų ministerija paskelbė ir apie planus apmokestinti 0,3 proc. tarifu ne pagrindinį gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą. Skaičiuojama, kad šio mokesčio neišvengs maždaug 330 tūkstančių Lietuvos gyventojų, nors surinkta bus vos apie 11 mln. eurų.
Sodo nameliai, garažai, sandėliukai, pirtys, sodybos yra priskiriami prie gyventojo pirmojo gyvenamojo būsto, ir jis, kaip ir iki šiol, nebus apmokestinamas. Tiesa, iki tam tikros ribos: jei pirmojo gyvenamojo būsto (buto ar namo) vertė, susumuota su sodo nameliu, garažu, pirtimi ar kitu nekilnojamuoju turtu, viršija 220 tūkst., ta dalis, kuri viršys šią sumą, bus apmokestinta. Bent jau taip antradienį aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.
Gyventojo turimas antrasis gyvenamosios paskirties būstas – butas ar namas – apmokestinamas 0,3 proc. tarifu nuo pirmojo euro. Tai reiškia, kad jei jūsų antrasis butas bus vertas tik 10 tūkst. eurų, NT mokestį vis tiek turėsite mokėti nuo visos vertės.
Išlieka būsto apmokestinimas progresiniu principu. Jei žmogaus NT turtas viršija 220 tūkstančių eurų, jis bus apmokestintas 0,5 proc. tarifu, 1 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų. Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.
„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą – progresinis ir neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam gyvenamosios paskirties turtui. Visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas ir jei viršys 220 tūkst. eurų, joms atsiras progresinis tarifas, koks yra ir šiuo metu“, – pristatydamas mokesčių reformą pirmadienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Iškart po planuojamo mokesčio paskelbimo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Mindaugas Statulevičius išsakė nuogąstavimą, kad dalis žmonių bandys apeiti prievolę perrašant turtą giminaičiams. Tačiau ministras 15min studijoje tikino, kad bet kokias manipuliacijas labai lengva identifikuoti.
„Pasitaikys asmenų, kurie bandys piktnaudžiauti, bet akivaizdu, kad tas manipuliacijas labai lengva identifikuoti. Antra, kadangi bus neapmokestinamas tik pagrindinis gyvenamasis būstas, o visam kitam bus taikomas mokestis, taip pat išlaikomas progresinis tarifas viršijant 220 tūkst. eurų ribą, tai iš tikrųjų, bandant šokinėti tarp tų sistemų, viena, bus labai lengva tai susekti, antra, vis tiek mokesčio nepavyks išvengti“, – kalbėjo 15min studijoje viešėjęs ministras V.Šapoka.
Anot jo, per metus į valstybės biudžetą dėl naujo mokesčio pavyks surinkti „keliolika milijonų eurų“, tačiau įplaukos – ne pagrindinis motyvas. Šiuo mokesčiu siekiama išvengti nekilnojamojo turto burbulų ir mažinti turtinę nelygybę.
