„Šiandien jau drąsiai galime teigti, kad NT sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius ir seniai matytus skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau prieš krizę fiksuoti rekordai pernai nebuvo pagerinti. Įregistruoti butų pardavimai šalies didmiesčiuose taip pat pasiekė dešimtmetį nematytas aukštumas“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalba Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Visoje Lietuvoje 2019 metais įregistruota per 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei 2018 metais (125 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų, kaip įprasta, sudarė žemės sklypai – pernai įregistruoti viso 67,3 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimai, arba 9 proc. daugiau nei užpernai (61,8 tūkst. sklypų).
Butų sandorių rinka metus baigė pakiliai – paskutinįjį metų ketvirtį fiksuoti įregistruotų butų kiekiai kilstelėjo ir bendrą metinį rezultatą. Visoje šalyje 2019 metais įregistruota 35,8 tūkst. butų sandorių - 5 proc. daugiau nei 2018 metais (34,2 tūkst.). Vien per gruodį įregistruota per 3 tūkst. butų savininkų pasikeitimų – 13 proc. daugiau nei 2018 metų paskutinįjį mėnesį.
Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose butų pardavimo augimo tempai buvo spartesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Vilniuje per praėjusius metus įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, Kaune – 5,2 tūkst. (7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 3,2 tūkst. (6 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,6 tūkst. (9 proc. daugiau), Panevėžyje – 1,2 tūkst. (8 proc. daugiau).
„Visus praėjusius metus stebėjome pakankamai didelį gyventojų norą investuoti į būstą. Šios investicijos dažniausiai nukreipiamos į patraukliausias rinkas – trijuose didžiausiuose šalies miestuose kas penktas per 2019 m. įsigytas butas, mūsų vertinimu, galėtų būti priskiriamas investiciniam, t.y. tokiam, kurį įsigijo gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai. Analizuodami tipinius tokių investicinių butų pirkėjus pamatėme, kad dažniausiai juos perka vaikų turinčios šeimos“, – pastebi P.Rudzkis.
Praėjusiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 8 proc. daugiau nei užpernai (11 tūkst.), o vien tik paskutinįjį 2019-ųjų mėnesį – 920 (2018 m. gruodį – 890).
Juridinių asmenų registrą pernai papildė beveik 13 tūkst. naujų juridinių asmenų – 8 proc. daugiau nei jų įregistruota per 2018 metus. Labiausiai per metus išaugo naujai įsteigtų mažųjų bendrijų, taip pat augo naujų viešųjų įstaigų ir asociacijų steigimas. Per metus taip pat buvo išregistruota beveik 4,5 tūkst. juridinių asmenų (6 proc. mažiau nei 2018 metais): daugiausiai uždarųjų akcinių bendrovių (2,4 tūkst.) ir individualių įmonių (1,2 tūkst.).
Naujausi Gyventojų registro duomenys rodo, kad šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius beveik nemažėjo, nors ankstesniais metais buvo stebimos neigiamos demografinės tendencijos. Viso šių metų sausio 1 d. savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių.
Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
