Apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, rengiant daugiabučio modernizacijos projektą ir užbėgant už akių pelėsio atsiradimui – pokalbis su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratore Viktorija Buzyte.
– Ar pelėsis daugiabučiuose – vien Lietuvos problema?
Taigi – pelėsis universali problema ir vienu ar kitu būdu ją sprendžia visas pasaulis.
– Maždaug prieš 8–6 metus, kai pradėjau kuruoti šią sritį, buvau pakviesta dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos pasitarime modernizacijos ir pelėsio klausimais. Paaiškėjo, jog vokiečiai, pirmaujantys pagal modernizacijos tempus, su pelėsiu susiduria dažniausiai. Jis pastebėtas net 65 proc. modernizuotų namų. Nustebino ir Izraelio patirtis, kur nuo pelėsio kenčia dauguma atnaujintų namų. Taip yra dėl drėgno klimato. Taigi – pelėsis universali problema ir vienu ar kitu būdu ją sprendžia visas pasaulis.
– Ar galima pelėsio atsiradimą sieti su modernizacijos procesu?
– Pastebima, jog nuo pelėsio vienodai kenčia ir naujos statybos, ir senos statybos, ir modernizuoti namai. Kebliausia tai, jog pelėsio atsiradimo priežastis gali būti ir labai netikėta, sunkiai nuspėjama.
Pavyzdžiui, praktikoje pasitaikė atvejis, kai modernizuotame name vieno kambario sienos apsitraukė pelėsiu. Iš pradžių įtarta, kad tai modernizacijos brokas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pas kaimynus kitame aukšte trūkę vamzdžiai, ir butas, kuris kentėjo nuo pelėsio, buvo nepastebimai užlietas. Kadangi jame buvo mažų vaikų, patalpa buvo vėdinama retai. Visų tų aplinkybių, o ne konkrečiai modernizacijos, rezultatas ir buvo pelėsis.
Žmonės, gyvendami jau modernizuotame name, dažnai pamiršta, kad jis tapo daug sandaresnis, ir elgiasi kaip anksčiau, kai vėdinimas vyko ne tik per langus, bet ir per plytas.
Kita vertus, žmonės, gyvendami jau modernizuotame name, dažnai pamiršta, kad jis tapo daug sandaresnis, ir elgiasi kaip anksčiau, kai vėdinimas vyko ne tik per langus, bet ir per plytas.
– Ar įtraukę į investicijų projektą rekuperacinę vėdinimo sistemą gyventojai sumažina šansus atsirasti pelėsiui?
– Šiuo metu namuose diegiamos labai paprastos rekuperacinės sistemos. Idealiu atveju jos turėtų būti daug sudėtingesnės ir, aišku, brangesnės. Tačiau rekuperacinę sistemą siūlyčiau derinti su mechanine vėdinimo sistema, kai į vėdinimo sistemą įmontuojamas ventiliatorius, kuris nuolat sukasi. Ši priemonė santykinai nėra brangi, tačiau jos paplitimas dar nedidelis. Vilniuje tokią sistemą įsirengę maždaug 15 namų. Aišku, įtikinti gyventojus įtraukti šią priemonę į investicijų planą gali būti nelengva, nes modernizuojant būstą nuolat bijomasi išlaidų didėjimo. Tai savaime suprantama, tačiau vėdinimui taupyti tikrai nereikėtų.
– Ar pelėsio baimė – svarus argumentas atsisakant modernizacijos?
– Pastebėčiau, kad pelėsio „galios“ ir pavojai neretai pervertinami. Aišku, geriausia, kai pelėsio nėra, tačiau, kita vertus, juk visi valgome pelėsinį sūrį. Taigi – pelėsis nėra mirtinas. Žinoma, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir alergiškiems žmonėms jis gali sukelti nemažai sveikatos problemų – astmą, alergiją ir t. t. Tačiau pabrėžiu – tik gali.
Kitas paradoksas tai, jog visi žino paprastas priemones, kaip išvengti arba sumažinti pelėsį patalpoje, bet jomis nesinaudoja. O tokių priemonių arsenalas išties platus, iš jų bene svarbiausia – patalpų vėdinimas, nes 90 proc. pelėsių susidarymą lemia per didelė drėgmė patalpose, kuri patenka ne iš išorės, bet susidarydama dėl viduje vykstančių procesų.
– Kokios svarbiausios rekomendacijos saugantis nuo pelėsio?
– Patalpas ir ypač virtuvę reikia vėdinti keletą kartų per dieną. Dar geriau keletą kartų per kelias valandas. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris. Kai lauko oro temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių, geriausia vėdinti trumpai, bet nepabijoti langus atverti plačiai.
Pelėsio naikinimui tinka liaudiškos priemonės – acto tirpalas, vandenilio peroksidas, sodos ir skalbimo miltelių tirpalas (100 g sodos ir 1 šaukštas skalbimo miltelių), chloro tirpalas (baliklis su chloru). Su pastarąja priemone reikia elgtis ypač atsargiai, ji nepatartina alergiškiems, kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms.
Dar viena dažnai pamirštama rekomendacija – nepristumti baldų prie sienų, kurios yra išorinės. Būtina palikti bent 10 cm tarpą, kad galėtų cirkuliuoti oras.
Būtina pridurti, jog pelėsio naikinimo problemą reikia spręsti iš esmės – nepakanka pelėsio išnaikinti laikinai vien cheminėmis arba liaudiškomis priemonėmis. Būtina išsiaiškinti ir pašalinti pačias pelėsių atsiradimo priežastis.
