Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, atlikusi tyrimą nustatė, jog Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Mažeikių rajone, Uikių kaime, yra neteisėtai pastatyti 58 nameliai. Prokuratūra nurodė, kad prieš daugiau nei 20 metų buvo atkurtos vienos Telšių gyventojos nuosavybės teisės į beveik 12 ha žemės sklypą minėtame draustinyje.
Moteris šias žemes padovanojo savo sūnui (atsakovui), jam jos priklauso iki šiol. 2000 m. draustinio būklės vertinimo akte nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje dygsta ir yra aptveriami pastatai. Mažeikių rajono bendrajame plane atsakovui priklausančiame sklype statyti statinius nenurodyta, o draustinio tvarkymo planas tik pradėtas rengti. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas yra siejamas su tikslu išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus, vietoves.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl savavališkos statybos įpareigojo žemės savininką per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės statinius ir sutvarkyti statybvietę.
Žemės savininkas kasaciniame skunde pažymėjo, jog, jo nuomone, turėdamas tik tris poilsio namelius ir nurodęs asmenis, kuriems priklauso kiti ginčo nameliai, jis yra netinkamas atsakovas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šioje byloje detaliai pasisakė dėl tinkamo atsakovo ir suformulavo naują teisės aiškinimą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje) nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
Pasak kasacinio teismo, nurodyto eiliškumo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant, kuris asmuo yra tinkamas atsakovas – kai į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipiasi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra. Dėl to pastarasis subjektas ar prokuroras, prieš kreipdamasis į teismą, turi įstatyme nurodytu eiliškumu siekti nustatyti kaip atsakovą byloje trauktiną asmenį. Tik nepavykus nustatyti statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, kaip atsakovas gali būti traukiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas.
Žemės savininkui priklauso mažiausiai 3 nameliai, todėl jis yra tinkamas atsakovas atsakyti pagal ieškinio reikalavimą nugriauti šiuos jam priklausančius namelius. Tačiau konstatavus, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti kitų ginčo namelių savininkus, darytina išvada, kad reikalavimas pašalinti kitus sklype esančius namelius jam pareikštas nesilaikant įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje) įsakmiai reglamentuoto eiliškumo.
Pažymėtina, kad būtent namelių statytojai ir jų teisių perėmėjai – namelių savininkai yra pirmiausia atsakingi už ginčo statinių buvimo atsakovo žemės sklype teisėtumą, be to, įpareigojimas namelius pašalinti iš atsakovo žemės sklypo tiesiogiai šiems asmenims sukeltų padarinius, todėl jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi atitinka atsakovų procesinė padėtis.
Kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad teismai netaikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų, kuriems pagal įstatymą tenka pareiga šalinti savavališkų statybų padarinius, eiliškumo, grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
