Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba išnagrinėjo Roberto Mažeikos, Ritos Mažeikaitės-Petraitienės ir Algimanto Mačiulio skundą. Architektai tikino, kad šiuo metu sostinės Lvovo gatvėje statomų daugiabučių statybos leidimas išduotas pagal minėtų architektų bei kolegų Tautvydo Rušino ir Liudo Kalkio projektą. Tačiau pastatas iš tiesų statomas ne pagal jų, o pagal Algirdo Kaušpėdo ir jo žmonos Vilijos rengiamą projektą.
„2017 metais buvo pradėta statyba, kurios pagrindas yra minėtas leidimas statybai (išduotas 2007 metais – 15min past.), tačiau pastatas yra statomas pagal kitų architektų šiuo metu rengiamą projektą, kuriam naujas leidimas statybai nėra išduotas bei kuris galimai pažeidžia autorių teises, statybos techninį reglamentą, insoliacijos bei kitas normas“, – PET teigė architektai.
Projekto autoriai ignoruojami
Naują projektą rengia „JP architektūra“, kurios pagrindiniai akcininkai, Registrų centro duomenimis, V.Kaušpėdienė ir Lukas Narutis. Daugiabutį Lvovo gatvėje stato bendrovė „Spaineta“.
Šalia Konstitucijos prospekto nuo šių metų pradžios statomi du 6 ir 9 aukštų namai, kuriuose suprojektuota 90 1,5–3 kambarių, 39–74 kv. m ploto butai, taip pat trys komercinės patalpos. Rinkodara ir pardavimais besirūpinanti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-haus“ skelbė, kad statybų darbai bus baigti 2018 metų birželį.
A.Kaušpėdas yra projekto vadovas, o V.Kaušpėdienė – architektūrinės dalies vadovė. Į Architektų rūmus besikreipusių specialistų teigimu, kaip rašoma Etikos tarybos sprendime, bendrovei, vykdančiai statybas, išduotas statybos leidimas pagal anksčiau rengtą projektą, tačiau statybos vyksta pagal Kaušpėdų projektą, projektavimo įmonė įrašyta stende, pakabintame statybvietėje.
„Projekto autoriai, kurių vardu gautas leidimas statybai, ignoruojami, nors naudojamas sklypo sutvarkymo brėžinys iš ankstesnio projekto“, – rašoma Architektų rūmų išplatintame dokumente.
Projekto autoriai, kurių vardu gautas leidimas statybai, ignoruojami, nors naudojamas sklypo sutvarkymo brėžinys iš ankstesnio projekto.
Tarybos sprendime rašoma, kad ši istorija prasidėjo praėjusių metų vasarą, kuomet statytojas, bendrovė „Spaineta“ kreipėsi į architektus prašydama atlikti projekto korektūras, tačiau dėl didelio darbo krūvio pastarieji negalėjo tuo metu apsiimti darbo. Buvo sutarta, kad darbus architektai galės atlikti vėliau.
„Statytojas su nurodytomis sąlygomis sutiko, todėl autoriai 2016 metų lapkričio mėn. parengė projekto korektūros projektinius pasiūlymus ir pakvietė statytoją susitikti aptarti projektavimo darbų eigą ir strategiją, tačiau statytojas pradėjo vengti susitikimo, vis nukeldavo jo laiką, tačiau tikino, kad projektas vis dar aktualus“, – Tarybai pasakojo architektai.
Metų pabaigoje buvo pasirašyta sutartis su rangovu, todėl projektavimo paslaugų jam nebereikėjo ir apie tai, kad dėl projektavimo darbų buvo sutarta su kitais architektais, „JP architektūra“, nebuvo užsiminta. Apie šį faktą sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės valdininkų.
Sužinoję šį faktą architektai kreipėsi į valstybines institucijas ir vėliau pats statytojas, bendrovė „Spaineta“, kreipėsi į architektus ir prašė duoti sutikimą naudoti jų kūrinį. Tačiau architektai atsisakė duoti sutikimą, nes manė, kad pastatai bus statomi ne pagal jų projektą, naudosis projektine dokumentacija ar atskirtomis jo dalimis.
„Negavę sutikimo ir pasitarę su naujais projektuotojais, statytojai pareiškėjams (į PET skundą parašę architektai – 15min past.) pasiūlė būti fiktyviais naujojo projekto autoriais arba fasadų autoriais bei atsiuntė UAB „JP architektūra“ parengto projekto brėžinius. Juos apžiūrėję ir įvertinę, Pareiškėjai atsisakė duoti sutikimą arba būti, Pareiškėjų vertinimu, nekokybiškos architektūros autoriais arba bendraautoriais“, – rašoma skunde.
Architektai prašė PET įvertinti „JP architektūra“ direktorės V.Kaušpėdienės ir projekto vadovo V.Kaušpėdo veiksmus ir reputaciją vadovaujantis Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso preambule.
Kaušpėdai atmeta kaltinimus
Sprendime pateikta ir kita, architektų Vilijos ir Algirdo Kaušpėdų (atsakovai) nuomonė. Jie atmeta kaltinimus ir teigia nepažeidę Autorinių teisių įstatymo. Anot jų, šiuo metu atliekami požeminės automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijų montavimo darbai, pradėtas montuoti pirmas aukštas – tai 2007 metų parengto projekto techniniai sprendiniai.
„Kiekvienas pastatas turi iš esmės analogiškus konstrukcinius elementus, todėl statinio konstrukcijų projektavimas nėra kažkuo išskirtinis. <...> Be to, pastato konstrukciniai elementai yra techniškai būtini, kadangi be jų pastatyti tinkamai funkcionuojantį pastatą paprasčiausiai neįmanoma. Pastato konstrukcijų parinkimas ir jų išdėstymas yra tam tikras techninis sprendimas, nulemtas būsimo pastato parametrų ir kitų charakteristikų, todėl pastato konstrukcijų dalis, kaip neatitinkanti kūriniams keliamų reikalavimų, nelaikytina autorių teisių saugomu objektu“, – teigiama sprendime.
Architektų pateiktame paaiškinime rašoma, kad statytojas „Spaineta“ kreipėsi į juos su prašymu parengti projekto korektūrą. Kaušpėdai atmeta į PET pasiskundusių architektų teiginius ir tikina, kad projekto korektūra rengiama pagal „JP architektūros“ naujai parengtus dokumentus ir skaičiavimus. Esą rengiant korektūrą, Vilija ir Algirdas Kaušpėdai suprojektavo iš esmės kitokius statinius, kurie skiriasi savo fasadais, balkonų išdėstymais, apdaila ir spalvomis.
„Atsakovai nurodė, jog teisės aktai nedraudžia sukurti naujo kūrinio. Kurti naują kūrinį jokie kitų subjektų sutikimai ar leidimai nėra reikalingi“, – rašoma sprendime.
PET: Kaušpėdai pažeidė profesinę etiką
2017 metų rugsėjo 22 dieną įvyko PET posėdis, kurio metu A.Kaušpėdas pažymėjo, kad statytojo teiravosi apie projekto autorius, o jam buvo atsakyta, kad projektą rengusi projektavimo įmonė jau nebedirba, yra sustabdžiusi savo veiklą.
„Posėdžio metu V.Kaušpėdienė patvirtino, jog šiuo metu yra derinama projekto A laida. Nors statyba vyksta pagal projekto A laidą, tačiau naujas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas. <...> Nors atsakovai teigia, kad svetimu intelektinės veiklos produktu nesinaudojo, tačiau savo 2017-09-05 atsakyme pažymėjo, jog rengia projekto korektūrą. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors atsakovai teigia, kad statyba vyksta pagal jų parengtą projekto laidą A, tačiau patvirtino, jog naudojasi leidimu, kuris buvo išduotas pareiškėjų parengto projekto įgyvendinimui“, – rašoma sprendime.
Architektų profesinės etikos taryba nutarė, kad architektas A.Kaušpėdas ir architektė V.Kaušpėdienė pažeidė profesinės etikos nuostatas.
Pasak posėdžio pirmininko Tauro Paulausko, PET veikloje didžiausią nagrinėjamų atvejų dalį ir sudaro šie pažeidimai. Tai yra – pasinaudojimas svetimomis idėjomis, svetima intelektine nuosavybe, negavus aiškaus autoriaus sutikimo bei apie savo profesinės veiklos pradžią neinformavimas architekto, kuris iki tol buvo galimai susijęs su tuo pačiu objektu. Beveik visais nagrinėtais atvejais buvo nustatyti kodekso pažeidimai, taip yra ir šį sykį.
„Rūmai nuo pat įkūrimo dienos nuosekliai gynė architektų kaip kūrėjų asmenines autorines teises. Šiuo konkrečiu atveju labiausiai nuviliantis faktas yra tas, kad A.Kaušpėdas ir V.Kaušpėdienė būdami architektais, iš esmės tas teises neigė, priskirdami jas įmonėms, anksčiau dalyvavusioms to objekto projektavime“,– teigia T.Paulauskas.
Gali sustabdyti atestato galiojimą
Dėl minėtų pažeidimų PET kreiptėsi į Architektų profesinio atestavimo komisiją ir rekomendavo A.Kaušpėdui bei V.Kaušpėdienei stabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą.
Architektų rūmų komunikacijos vadovė Miglė Angelou 15min sakė, kad kol kas atestatų galiojimas nėra sustabdytas ir šis sprendimas – architektų etikos sargų rekomendacija. Ar ta rekomendacija virs realia nuobauda Kaušpėdų šeimai, turėtų paaiškėti gruodį.
„Profesinės etikos taryba konstatavo pažeidimo faktą. Nuobaudą skiria architektų profesinio atestavimo komisija. Pagal Statybos įstatymą atestatai būtų stabdomi iki 6 mėn laikotarpiui. Tai reiškia, jog tuo metu bet kokia atestuoto architekto veikla bus negalima. Planuojama Kaušpėdų atvejį svarstyti gruodį, tiksli posėdžio data dar nėra žinoma“, – raštu atsakė ji.
Pasak M.Angelou, LAR vertinimu, pats fakto pripažinimas neskųstinas teismui, tačiau tuo atveju, jei atestavimo komisija paskirtų nuobaudą, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
„Yra nesenas pavyzdys, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal architekto, kuris buvo pripažintas pažeidęs profesinę etiką, ieškinį, nors nuobauda architektui nebuvo paskirta“, – pasakojo ji.
A.Kaušpėdas: nesusipratimas, iš kurio daromas skandalas
Pats A.Kaušpėdas 15min plačiau komentuoti situaciją atsisakė, mat teisininkai jam rekomendavo daug apie šį atvejį viešai nekalbėti. Tačiau tikino, kad visa tai – nesusipratimas.
„Matote, ten sudėtingas teisinis ginčas dėl autorinių teisių, pasikonsultavau su savo advokatu, jis turi įsigilinti ir manęs prašė susilaikyti nuo komentarų. Nuspręsime, ar čia verta skųsti, nes antra pusė visko prisigalvoja. Nežinau, čia ginti savo orumą ar tiesiog nekreipti dėmesio ir viskas“, – kalbėjo žymus Lietuvos architektas ir visuomenininkas.
Jis nepritaria architektų jam mestiems kaltinimams, kad pažeidė autorines teises. A.Kaušpėdo nuomone, šioje situacijoje įvyko nesusipratimas, iš kurio dabar daromas skandalas.
„Prieš 10 metų buvo darytas projektas, firma nedirbo, atėjo užsakovai ir sako, gal jūs padarysite. Po to paaiškėja, kad čia kažkas nori dirbti. Nesusipratimas, iš kurio dabar galima padaryti skandalą“, – tikino jis.
Pašnekovo teigimu, šeši mėnesiai architekto gyvenime – visai nedaug ir tokia nuobauda tikrai nepakenktų jo karjerai.
„Didelės žalos čia nėra, kažkokia nedidelė nuobauda, nes pas mus įmonėje dirba 20 architektų. Vienas ar kitas architektas, pasikeisdami, tik tiek, kad negali vadovauti, projekto vadovu būti“, – 15min sakė A.Kaušpėdas.
Pagal naują projektą brangtų statyba
Viena iš besikreipusių į architektų etikos sargus, architektė Rita Mažeikaitė-Petraitienė, teigė Tarybos sprendimą vertinanti teigiamai, nors ir pripažįsta – tikėjosi griežtesnio.
„Tikėjausi griežtesnio (sprendimo – 15min past.), bet tai mano subjektyvi nuomonė. Gerbiami tarybos nariai mato bendrą amplitudę, taigi jų nuomonė yra objektyvesnė. Sprendimo neskųsiu“, – sakė architektė.
Anot jos, situaciją ji ir jos komandos nariai pastebėjo šių metų pavasarį, kuomet į ją kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės specialistai. Nei pats A.Kaušpėdas, nei V.Kaušpėdienė su jais susisiekti nebandė, vėliau buvo bendraujama per statytoją. Pastarasis paprašė buvusio projekto autorių sutikimo naudoti jų kūrinį, bet jie nesutiko.
„Mes nevertinime, kiek ir kas konkrečiai buvo ar nebuvo nukopijuota. Visa šio projekto esmė – parengti projekto, kuriam gautas leidimas statybai korektūrą. Tikslas – iš didesnių butų padaryti mažesnius, tokiu būdu jų būtų daugiau, kas atitiktų šiandienos rinkos poreikį (paminėsiu, kad leidimas statybai buvo gautas dar bumo metu) bei B energinė klasė. Jeigu Kaušpėdai savo parengtam projektui gautų leidimą statybai ne kaip ankstesniojo projekto korektūrai, o kaip visiškai naujam kūriniui, jis jau būtų A arba A+ energinės klasės, taigi gerokai brangesnės statybos, kas visiškai nenaudinga statytojui“, – teigė R.Mažeikaitė-Petraitienė.
Be to, ji pažymėjo, kad tokie atvejai – anokia naujiena ir pasitaiko dažnai. Kodėl? Architektė svarstė, kad tai galėtų būti sovietinis palikimas, kuomet vagystės buvo toleruojamos, galbūt kūrybinių sugebėjimų trūkumas, taip pat – nebaudžiamumas.
