Sostinės Lukšinės gatvėje, Kalnėnų rajone, tarp individualių namų įsiterpusiame 2 hektarų sklype iškilo 7,5 tūkst. kv. ploto, 2–3 aukštų statinys. Mokykloje tilps iki 800 vaikų, kartu įrengtas darželis ir priešmokyklinės klasės.
Į mokyklos ir vaikų darželio statybas privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) investavo 11 mln. eurų. BInF 20 metų liks pastato savininke, o KMM bei darželis „Vaikystės sodas“ juo naudosis mokėdami nuomos mokestį. Projektą įgyvendino statybų bendrovė „Merko statyba“.
Papildomai KMM į patalpas planuoja investuoti apie 2 mln. eurų.
KMM pradinukų (0–4 klasė) ugdymo kaina mėnesiui yra 597 eurai, 5–8 klasių mokiniams mokslas kainuoja 659 eurus, o devintokams – 699 eurus. Stojamasis vienkartinis mokestis – 480 eurų.
Rekvizitai.lt nurodoma, kad vidutinis atlyginimas KMM lapkritį siekė 1458 eurus, neatskaičius mokesčių.
Moderniausia Europoje
Aiškinama, kad tai – moderniausia mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Iki šiol KMM buvo įsikūrusi dviejuose pastatuose Vilniuje – J.Basanavičiaus ir Gervėčių gatvėse. Dabar visi vaikai mokosi viename pastate. Naujų patalpų, pasak A.Landsbergienės, prireikė dėl to, kad mokykla augo ir trūko klasių.
„Vilniuje sudėtinga rasti patalpas, kad tiktų mokyklai dėl reikalavimų ugdymo įstaigai. Tai buvo iššūkis ir tikrai nebuvo įmanoma rasti mūsų dydžio mokyklai vienos vietos. Svajojome vieną dieną turėti viską vienoje vietoje. Aišku, tai didelė investicija ir 10 metų link to ėjome“, – ketvirtadienį žurnalistams surengtoje ekskursijoje po mokyklą pasakojo ugdymo įstaigos savininkė.
Taip pat KMM direktorė Jurgita Busilienė atskleidė, kad pastatas iš pat pradžių buvo projektuotas tik kaip mokykla. Tačiau vėliau, pamačius poreikį, nutarta įrengti ir darželį.
„Tėvai nori visus vaikus vežti į vieną vietą, todėl padarėme sodelį broliams, seserims. Dar ir mokytojų vaikams“, – sakė J.Busilienė.
Dabar vyriausi mokykloje yra devintokai, tačiau, vaikams augant, ketinama ugdyti ir vyresnius.
Apgalvota kiekviena detalė
Į sklypą ir į pačią mokyklą gali patekti tik tie, kurie turi specialias korteles arba yra pakviesti, taip apsisaugant nuo pašalinių asmenų. Užėjus į pastatą vaikai patenka į centrinę erdvę, vadinama Agora.
„Norėjome didelio plataus įėjimo, bendros susibūrimų erdvės. Dažnai mokyklos projektuojamos, kad kažkur yra salė, kažkur mokyklos valgykla, kažkur bendros erdvės. O mes siekėme, kad viskas būtų vienoje vietoje, arti, ir galėtų vykti renginiai. Ir valgykloje durys atsidaro į lauką, kad vaikai galėtų eiti, renginiai vykti“, – kalbėjo A.Landsbergienė.
Visa mokykla padalinta į kelias dalis. Vienoje pusėje – mokymosi erdvės, kitoje – bendrosios, kur vyksta renginiai, įrengta sporto salė bei valgykla. Be to, tos pačios patalpos gali būti transformuojamos. Pavyzdžiui, viduje esanti sporto salė patiesus specialias dangas tampa renginių erdve.
„Siekta, kad patalpos nebūtų vienam tikslui naudojamos. Senovinės mokyklos ir vargsta su tuo, kad turi labai dideles patalpas, jas reikia apšildyti, o renginys būna tik vienas. Norėjome, kad visos erdvės būtų visą laiką naudojamos“, – tikino A.Landsbergienė.
Mokyklą projektavo architektė Sigita Norviliūtė. A.Landsbergienės teigimu, dar prieš pradedant projektuoti pastatą, teko aplankyti daugiau nei 100 moderniausių pasaulio mokyklų. Surinktą medžiagą edukologė perdavė projektuotojai, kad „pažangiausios idėjos atrastų vietą ir Lietuvoje“.
Klasės draugės
Anot A.Landsbergienės, visos klasės dirba „klasių draugių“ principu. Viena patalpa yra padalinta stumdoma siena, todėl, jei nori, jos gali dirbti kartu arba atskirai, modeliuoti patalpas taip, kaip patogu.
„Seno kirpimo, net ir naujų mokyklų klasės yra labai didelės, nes dažnai įsivaizduojama, kad vaikams reikia labai daug erdvės. Tai netiesa“, – aiškino ji.
Visos klasės pirmame aukšte dalinasi į tris erdves. Viena erdvė – platūs koridoriai. Kiekvienoje klasėje yra langas į juos, todėl mokytojas gali išsiųsti grupelę vaikų dirbti į koridorių. Taip pat šiltuoju metų laiku klasės gali išsinešti stalus į lauką ir dirbti ten.
„Vietoje vienos didelės erdvės, kur visi visą laiką trinasi, sukūrėme tris atskiras erdves. Ir stumdomą sieną per vidurį, kur vaikai galėtų stumdyti ir keliauti“, – pasakojo A.Landsbergienė.
Koridoriuose įrengtos ir rekreacinės erdvės, kuriose vaikai gali pailsėti, dirbti kartu su mokytojais.
Taip pat mokykloje apgalvotos ir spalvos. Pradinių klasių moksleiviams skirta geltona spalva (lengvesnei adaptacijai, gerai nuotaikai), antrame aukšte dominuoja mėlyna (ramybei), o vyriausiems – oranžinė (koncentracijai).
Be to, apgalvoti ir dryžiai klasėse bei koridoriuose. Pasirodo, jei dryžiai yra išilgai koridoriaus, tai skatina bėgiojimą, jei nupaišyti nuo sienos iki sienos, skersai, vaikai vaikšto patalpose.
„Stengėmės apgalvoti, kad ugdytų ir pati aplinka, net ir tokios smulkmenos“, – sakė A.Landsbergienė.
Pradinukų (0–4 klasė) ugdymo kaina mėnesiui yra 597 eurai, 5–8 klasių mokiniams mokslas kainuoja 659 eurus, o devintokams – 699 eurus. Stojamasis vienkartinis mokestis – 480 eurų
Visos klasės pavadintos Lietuvos istorinių asmenybių vardais.
Kūrybingumo laboratorija ir sensorinis kambarys
Užlipus į antrą Agoros aukštą, patenkama į „laboratorijų erdvę“, kur bus įrengtos skaitymo, kūrybingumo laboratorijos. Planuojama, kad čia vaikai ras lego robotus, vadinamąjį žaliąjį ekraną filmavimui ir fotografavimui, taip pat biblioteką, kur bus organizuojami susitikimai su rašytojais, iliustratoriais.
Mokykloje įrengta ir „vaiko gerovės erdvė“. Čia mokiniai gali rasti socialinę, specialiąją pedagogę, logopedę, psichologę, taip pat koordinatorę bei sensorinį kambarį.
Prie mokyklos įrengtas daugiafunkcis stadionas su lengvosios atletikos takeliais, galimybe žaisti krepšinį ir futbolą.
Pagal projektą, greta numatytas ir bendrabutis vaikams, kurie mokosi mokykloje. J.Busilienės teigimu, šios idėjos neatsisakyta, tačiau, kada jis iškils, kol kas neaišku.
2013 metais Vilniuje įkurta Karalienės Mortos mokykla šiuo metu veikia Vilniuje ir Kaune, o „Vaikystės sodo“ vaikų darželiai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.