Susirūpinimą dėl projektinių sprendinių derinimo išreiškė ir Aplinkos ministerija, o Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija šiuo metu atlieka tyrimą, ar statybos leidimas išduotas teisėtai. Tuo tarpu Kultūros ministerija, jai pavaldus Kultūros paveldo departamentas, statybos leidimą išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė ir patys plėtotojai tikina, kad viskas buvo daroma pagal teisės aktų reikalavimus.
Vykstančios statybos greta Vilniaus Misionierių vienuolyno įgauna vis didesnį pagreitį. Anksčiau suprojektuoti namai visuomenininkų vadinti „šiltnamiais“, o dabar Seimo narys Mykolas Majauskas juos pavadino „olandiškais tvartais“. Pirmadienio rytą Seime diskusiją surengęs parlamentaras teigė, kad plėtotojai visais atvejais turi projektus derinti su visuomene.
„Šiuo atveju buvo praleistas derinimo su visuomene procesas. Visi nekilnojamojo turto vystytojai, kurie praleis šį etapą, į jį žiūrės formaliai ar biurokratiškai, sulauks viešos inkvizicijos. Tai mes darome čia“, – susirinkusiesiems sakė Seimo narys.
AM: turėjo rengti detalųjį planą arba projektinius pasiūlymus
Šiuo metu dėl daugiabučių statybos vietoj buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos Statybos inspekcija atlieka tyrimą, kurio metu nustatys, ar Vilniaus savivaldybė metų pradžioje galėjo leisti pradėti statybos darbus. Anot laikinai inspekcijai vadovaujančios Eglės Kuklierienės, kol kas tyrimas nėra baigtas, laukiama Kultūros paveldo departamento (KPD) arba Kultūros ministerijos išvadų.
„Vienas iš pagrindinių klausimų dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo yra kultūros paveldosauginiai reikalavimai ir jų atitiktis teisės aktams. Kadangi prieš išduodant statybos leidimą buvo derinta su KPD, raštu kreipėmės į Kultūros ministeriją, kuri raštą persiuntė KPD. Iki šios dienos nesame gavę jokių išvadų. Vykdome tyrimą, kiek leidžia mūsų kompetencija, bet norint pateikti galutinį sprendimą, ar statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas visais aspektais, būtinos kompetentingų institucijų išvados“, – diskusijoje kalbėjo laikinai pareigas einanti Statybos inspekcijos vadovė.
Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės nuomone, pagrindinė problema šioje istorijoje ta, kad bendrovė praleido vieną iš projekto derinimo etapų, kuris būtinas statybos leidimui gauti.
„Kalbant apie šio projekto viešinimą, turime didžiulę problemą, nes tikrai ne visi teisės aktai įgyvendinti. Specialiojo plano viešinimo tvarka yra labai supaprastinta, sprendiniai internetiniame puslapyje viešinami keletą dienų. Šiuo atveju viešinant specialiojo plano sprendinius nebuvo paminėtas nei ansamblis, nei adresas nurodytas, todėl būtų gana sunku surasto net ir ieškant informacijos“, – Seime surengtoje diskusijoje teigė ji.
Anot R.Brandišauskienės, šiuo atveju neužteko formalių specialiojo teritorijos plano viešinimo procedūrų, plėtotojai turėjo parengti detalųjį teritorijos planą arba projektinius pasiūlymus, kurie būtų aptarti su visuomene. Taip būtų išvengta kaltinimų, kad pažeidžiami investuotojo teisėti lūkesčiai, stabdoma plėtra ir investicijos.
KPD: techninis projektas atitinka specialųjį
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius Seime susirinkusiems diskusijos dalyviams teigė, kad šiuo metu Kultūros paveldo departamente (KPD) sudarytos dvi laikinosios tyrimų komisijos. Viena tiria, kiek techninis projektas atitinka specialųjį planą, kita – kiek specialusis planas atitinka paveldosauginius reikalavimus.
„Pirmoji komisija pateikė preliminarias išvadas, kad techninis projektas atitinka specialųjį planą. Viešinimo procedūros buvo atliktos pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat specialiojo plano metu buvo atlikti tyrimai. Jų išvados radikaliai skiriasi nuo to, ką kelia Valstybinė kultūros paveldo komisija ir kiti asmenys“, – sakė kultūros viceministras.
M.Pakalnis: leidimas išduotas teisėtai
Statybos leidimą išdavęs vyriausiasis sostinės architektas Mindaugas Pakalnis įsitikinęs, kad plėtotojai atliko visas teisės aktuose numatytas procedūras, o papildomai rengti detalųjį planą arba projektinius pasiūlymus nebuvo būtina. Tačiau jis pripažįsta, kad visuomenės informavimas turėjo būti ilgesnis, nes 10-ties dienų susipažinti internetinėje erdvėje nepakako.
„Specialusis planas buvo parengtas šiai teritorijai su visais reikalingais reglamentais, kuriuos būtų nustatęs ir detalusis planas. Procedūrų procedūrinimas nėra iki galo teisingas dalykas, nejau turime tas pačias procedūras penkis kartus kartoti ir gauti tuos pačius rezultatus. Yra teisės aktai, reglamentai, kurie kalba, kad jeigu yra visuomenei svarbus statinys ir teritorijų planavimo dokumentai neparengti, tada reikia svarstyti su visuomene tuos projektinius pasiūlymus. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentas tam sklypui buvo parengtas“, – tikino M.Pakalnis.
Be to, jis stebėjosi, kodėl dėl statybų susirūpinta tik dabar, nors apie jas žinota jau seniai.
„Liūdna, kad visada atsibundam, kada duobė pradedama kasti, o ne tada, kai informacija skelbiama“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Plėtotojai: viešinimo procedūros – tinkamos
Daugiabučių statybas ant Vilniaus Išganytojo kalvos vykdo bendrovė „Misionierių namai“, kurios pagrindinis akcininkas Kipre registruota įmonė „HJKM Holdings Limited“, o pastarąją valdo gruzinų verslininkas Romanas Pipia.
Pastarajam atstovaujanti kontoros „Sorainen“ advokatė Aušra Mudėnaitė teigė diskusijoje nematanti kompleksinio požiūrio į vykstančias statybas. Esą, investuotojas galėjo tiesiog suremontuoti niekam nereikalingą ligoninę ir ją paversti loftais, tačiau jis pasirinko iš esmės sutvarkyti aplinką, išspręsti tam tikras problemas. Be to, jai atrodo keisti kaltinimai, esą, projektas viešintas nepakankamai.
„Projekto viešinimo reikalavimų, numatytų teisės aktuose, plėtotojas kruopščiai laikėsi. Aplinkos viceministrė netiksliai atpasakoja teisės aktus, nes teritorijų planavimo įstatymas sako, kad plėtojimas nesant detalaus plano ir netaikant viešinimo procedūrų yra galimas statant naujus statinius ir rekonstruojant esamus, jeigu nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. Specialiuoju planu turėjome nustatytą ir teritorijos ribą, užstatymo zoną, tankumą, aukštį, želdynų pobūdį, įėjimus, įvažiavimus, daugybę sprendinių, kurių detaliuoju planu detalizuoti jau nebebuvo kur, jie jau ir taip tvarkymo plane buvo pasirinkti ypač detalūs, todėl įstatymas šio projekto pakartotinio viešinimo nereikalavimo“, – kalbėjo advokatė.
Be to, A.Mudėnaitės teigimu, plėtotojas visuomenę informavo ne tik įstatymuose numatytais būdais, bet ir neformaliais – architektūriniu konkursu, projektuotojų socialiniuose tinkluose, konferencijose.
Prabangūs butai su prabangiu vaizdu
Greta Misionierių vienuolyno XVIII amžiuje veikė Vaikelio Jėzaus vaikų prieglauda. 1976 metais šiaurinė prieglaudos dalis buvo nugriauta, prie jos pastatytas naujas ligoninės korpusas, įrengta požeminė slėptuvė, sujungusi prieglaudos pastatus su netoliese buvusiu Misionierių vienuolynu, tuo metu rekonstruotu į ligoninę. Čia maždaug hektaro ploto teritorijoje bendrovė „Misionierių namai“ pradėjo daugiabučių statybas.
Bendrovė „Misionierių namai“ 2007 metais savivaldybės rengtame aukcione išsinuomojo 1 ha ploto teritoriją Subačiaus gatvėje už 16 mln. eurų. Teritorijoje planuojama statyti penkis dviaukščius namus su mansardomis, kuriuose bus įrengta 100-as 40–360 kv. m ploto butų.
Pastatų griovimo darbai čia prasidėjo šių metų sausį, iškart po to, kai buvo gautas statybos leidimas. Užbaigti darbus planuojama 2019 metų gruodį. Bendros investicijos į projektą turėtų siekti apie 40 mln. eurų.
