Ministras pirmininkas antradienį po susitikimo su statybų asociacijų atstovais žurnalistams sakė, kad liberalizavimas vyks nebent mažinant biurokratiją.
„Čia buvo iškilusi baimė, kad bus liberalizuojama, bet galiu patvirtinti, kad liberalizacija yra nebent kaip biurokratijos mažinimas bus. (...) Bet jeigu kalbėti apie statybos darbų priežiūrą, šis procesas bus stiprinamas“, – antradienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, svarstoma, kaip kontroliuoti bendroves, kurios, nekokybiškai atlikusios darbus, paskelbia bankrotą.
„Kiekviena institucija, kuri atlieka projektavimą, ekspertizę, ir taip pat užsakovas visuose procesuose turi turėti aiškiai apibrėžtą atsakomybę. Netgi buvo paliestas klausimas įmonių, kuriuos turi tikslus užsiregistruoti, atlikti nekokybiškus darbus ir po to pasiskelbia, kad subankrutavo – tiesiog galbūt įvesti tam tikrą draudiminę sistemą“, – sakė premjeras.
Anot A.Butkevičiaus, Lietuvoje didelių problemų dėl statybų saugumo nėra.
„Galiu pasakyti, kad dėl saugumo didžiulių abejonių nebuvo išsakyta, bet buvo išsakyta, kad šis darbas turi būti stiprinamas ir gerinamas. (...) Buvo diskusija, ar užsakovas, ar generalinis rangovas turi būti atsakingas už statybas“, – tikino ministras pirmininkas.
„Galiu pasakyti, kad dėl saugumo didžiulių abejonių nebuvo išsakyta, bet buvo išsakyta, kad šis darbas turi būti stiprinamas ir gerinamas. (...) Buvo diskusija, ar užsakovas, ar generalinis rangovas turi būti atsakingas už statybas“, – tikino ministras pirmininkas.
Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, kol kas neaišku, ar dabartinė priežiūros sistema realiai veikia. Pasak jo, abejonių kelia, pavyzdžiui, savivaldybių įmonių atliekami pastatų patikrinimai.
„Šiandien pastatų savininkus prižiūri savivaldybės įmonės, bet realiai tai daro ant popieriaus – pažiūrėkit, kiek darbuotojų ir kiek pastatų. Ataskaitos daromos iš lubų. Reikia pažiūrėti, kad sistema realiai veiktų“, – antradienį po premjero susitikimo su statybininkais žurnalistams sakė V.Mazuronis.
Pasak jo, ministerija siekia aiškiai sudėlioti atsakomybes už pastatų priežiūrą.
Tuo tarpu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad vienas būdų, kaip užtikrinti atsakomybę, būtų statybų draudimas. Pasak jo, tokiu atveju priežiūrą atliktų ne tik valstybės institucijos, bet ir privatūs draudikai.
„Šiame susitikime pradėta diskutuoti apie draudimo paslaugų taikymą visoje grandinėje – nuo projektavimo, techninės priežiūros iki galutinio rezultato – statinio eksploatavimo. Ir manau, kad draudimo įmonių atėjimas į statybos sektorių įneštų tam tikros harmonijos ir atsakomybių paskirstymo. Iki šiol draudimas labai mažai dalyvaudavo arba formaliai atliekamas“, – antradienį po susitikimo su premjeru žurnalistams sakė D.Gedvilas.
„Aš manyčiau, kad Lietuvoje turėtų būti privalomai draudžiama. Aišku, taip brangtų statybos – tai neišvengiama, bet galbūt nebebūtų atsakomybės klausimo. Jeigu statybų vadovai, projektuotojai žinotų, kas jiems gresia ir juos kontroliuotų ne tik valstybės institucijos, bet ir draudimo atstovai – daug kas pasikeistų“, – pridūrė jis.
D.Gedvilas teigė, kad apdraustus pastatus dažniau tikrina draudikų atstovai, be to, jie užtikrina, kad darbuotojai būtų kompetentingi.
Pasak D.Gedvilo, statybininkus neramina siūlymai liberalizuoti statybų įstatymą – anot jo, dar iki nelaimės Rygoje buvo siūloma kai kuriuos techninius reikalavimus per daug supaprastinti. Tačiau jis tikisi, kad pavyks rasti sprendimą ir neliberalizuoti statybų įstatymo.
Statybų priežiūra susirūpinta po to, kai lapkričio 21 dieną Rygoje įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas. Per incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis praėjusią savaitę priėmė politinę atsakomybę ir atsistatydino.
