„Nors girdime, kad ir laikinojoje sostinėje žmonės dar labai aktyviai atostogauja, matome, kad atostogų išėjo būtent vilniečiai – matyt, prieš planuojamus „gyvus“, kontaktinius mokslo metus. Taigi, situacija, lyginant su praėjusiu mėnesiu, apsivertė aukštyn kojomis. Iš kitos pusės, tai leido Vilniaus rinkai šiek tiek giliau įkvėpti: sparčiau ūgtelėjo pasiūla, o kainos paaugo visai nežymiai“, – apibendrina išskirtinius projektus Vilniuje bei Kaune kuriančios įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Vertindamas kelerių paskutinių metų duomenis, ekspertas pastebi, kad sostinėje pirminė būsto rinka sparčiai auga, o Kaune demonstruoja pavydėtiną stabilumą.
Naujų projektų – daug, bet bendra pasiūla auga iš lėto
Per mėnesį Vilniuje pirkėjams buvo pristatyti net 8 nauji projektai arba projektų etapai. Bendras naujų būstų „sandėlis“, atmetus rezervuotus butus bei kotedžus, rugpjūčio mėn. pabaigoje ūgtelėjo iki 3 926. Visgi, pirkėjai rinktis galėjo vos iš 1,5 proc. daugiau būstų nei pasiūloje buvo liepos gale. Šis skaičius, dėl didelės paklausos, siekia tik šių metų vidurio rezultatą ir 22,5 proc. mažesnis nei buvo sausį (4 811).
Tokį kiekį būstų, vertinant vidutinį mėnesinį šių metų rezervacijų greitį (737), rinka „įsisavintų“ per mažiau nei pusmetį – maždaug per 5,3 mėn.
Kaune pasiūla, procentine išraiška, išaugo šiek tiek daugiau nei Vilniuje, nors taip pat labai nežymiai – 2,7 proc. Laikinojoje sostinėje pirkėjų dėmesio rugpjūčio gale laukė 1 232 nauji būstai, o liepos pabaigoje – 1 200. Nors pokytis ir nėra didelis, tačiau tokie skaičiai antro didžiausio Lietuvos miesto „sandėlyje“ nematyti net nuo 2019–ųjų.
Vertinant šių metų mėnesinių rezervacijų rezultatus, tokios pasiūlos Kaune užtektų vienerių metų laikotarpiui.
„Citus“ Vilniuje pirkėjams šiuo metu siūlo rinktis iš 73, Kaune – iš 50 būstų projektuose „Miško ardai“, „Link ten“, „PaJustis“, „Radio City“ ir „Klevų namai“. Šiais metais įmonė dar planuoja rinkai pristatyti naujų būsto projektų.
Kainų pokyčiai būsto įperkamumo gadinti negrasina
Dėl fundamentaliai kainas auginančių dedamųjų (aukštos paklausos, lėtai augančios pasiūlos), Vilniuje būsto kainos taip pat padidėjo. Tiesa, pakankamai nežymiai – vos 1,9 proc. Rugpjūtį vidutinės kvadratinio metro naujuose butuose ar kotedžuose kainos siekė 2 397 Eur, liepą – 2 353 Eur.
„Kainų pokyčiui įtakos turėjo rinkai pasiūlyti aukštesnės klasės projektai. Matome, kad pasiūlą ir toliau augins didesnės pridėtinės vertės būstai. Taip pat ekonomistai projektuoja teigiamą ir gan spartų ekonomikos augimą, kuris didina infliaciją statybinių medžiagų ir darbų srityje. Tai išlaikys ir galutinių būsto kainų augimą“, – kalba Š.Tarutis.
Iš kitos pusės, pastebi „Citus“ specialistas, tam tikros įtampos geopolitinėje aplinkoje bei šalies viduje atsispindėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklyje, neleido sparčiai didėti paklausai. Taigi, ir kainos išliko, iš esmės, stabilios. Artimiausiais mėnesiais didesnių pokyčių jis taip pat neprognozuoja.
„Tuo tarpu būsto įperkamumas ilgalaikėje perspektyvoje taip pat neblogės. Ekonomistų vertinimu, Lietuvoje darbo užmokestis vis dar išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai, atsižvelgiant į augančią ekonomiką, planus didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), leidžia prognozuoti bendrą darbo užmokesčio augimą artimiausiais metais, kuris bus didesnis nei infliacija, o tai garantuos balansą būsto rinkoje“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š.Tarutis.
Kaune, lyginant su liepos mėnesiu, vidutinės būsto kainos augo sparčiau – 4 proc. „Citus“ analitikai komentuoja, kad didesnis augimas fiksuotas dėl santykinai nedidelėje rinkoje rugpjūtį pradėtų dviejų prestižinės klasės projektų pardavimų, kurie vidutinę kainą pakėlė iki 1 848 Eur/kv. m. Liepą laikinojoje sostinėje vidutinė naujuose būstuose kaina siekė 1 775 Eur/kv. m.
