Per penkerius metus Lietuvoje nėra pastatytos nei vienos naujos mokyklos, tuo tarpu uždarytos – 96. Mokyklų skaičius šalyje sumažėjo 8 proc., per dešimtmetį – trečdaliu. Šiuo metu šalyje veikia 1125 mokyklos, informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Savivaldybės bando tas mokyklas parduoti, tačiau dažniausiai – nesėkmingai.
Mokykla rekordininkė
Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo visoje šalyje uždaromos mokyklos, o savivaldybės jas bando parduoti. Kai kurias net po keliolika kartų.
Pavyzdžiui, kaip 15min informavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga, Aukštaitijos sostinėje rugsėjo mėnesį 18-tą kartą bus bandoma parduoti taip ir nepabaigtą statyti Pilėnų mokyklą V.Alanto gatvėje.
18-tą kartą bus bandoma parduoti taip ir nepabaigtą statyti Pilėnų mokyklą, – teigė Panevėžio savivaldybės atstovas.
Pirmą kartą 7 tūkst. kv. m ploto pastatą ir 3,12 ha žemės sklypą buvo bandoma parduoti už 1,24 mln. eurų. Paskutinį kartą aukcionas vyko liepos mėnesį. Kaina buvo kritusi tris su puse karto – bandyta parduoti už 360 tūkst. eurų.
Tikisi išsaugoti pastato funkciją
Šiuo metu Elektroninėje varžytinių sistemoje naujo šeimininko ieško bent 8 buvusios mokyklos. Viena jų – Kauno mieste. Jau ketvirtą kartą bus bandoma parduoti buvusios Vydūno pagrindinės mokyklos pastatą ir sklypą.
Už kiek didesnį nei 6 tūkst. kv. m. ploto pastatą ir 1,97 ha žemės sklypą Šiaurės pr. 57 nustatyta bendra pradinė kaina siekė 778 tūkst. eurų. Dabar objektas parduodamas už 700 tūkst. eurų.
„Pastatui parduoti buvo vykdyti trys pardavimo aukcionai, tačiau pirkėjų neatsirado – pastatas tebepriklauso savivaldybei. Neseniai aukcionų skelbimas buvo sustabdytas, nes pakartotinai svarstyta galimybė pastatą pritaikyti savivaldybės funkcijoms vykdyti. Vis dėlto nebuvo prieita jokių sprendimų, kurie šiai dienai būtų naudingi miestui ir gyventojams.
Netrukus rengiamasi vėl skelbti aukcioną su papildoma sąlyga, jog minėtame pastate įsikurtų švietimo ar neformalaus ugdymo įstaiga“, – laiške 15min teigė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Rengiamasi vėl skelbti aukcioną su papildoma sąlyga, jog minėtame pastate įsikurtų švietimo ar neformalaus ugdymo įstaiga, – informavo D.Valiukas.
Pasak D.Valiuko, pastatas nebenaudojamas jau 5 metus. Mokykla uždaryta dar 2013 m., ją prijungiant prie Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos.
Biblioteka vis dar veikia
Šiaulių rajone 1988 metais Žarėnų kaime pastatytą mokyklą aukcione bus bandoma parduoti antrą kartą. Kiek daugiau nei 2 tūkst. kv. m. pločio pastatą kartu su 1,49 ha. žemės sklypu kartą bandyta parduoti už 31,5 tūkst. eurų. Dabar jo kaina nukrito iki 28,5 tūkst. eurų.
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimondo Galkaus, nors mokykla savo veiklą sustabdė prieš du metus, šiuo metu čia dar veikia bibliotekos padalinys.
„Mokyklos pastatas nėra apleistas. Jį ir teritoriją prižiūri Žarėnų bendruomenė. Mokyklos pastate šiuo metu dar veikia Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Žarėnų struktūrinis padalinys“, – rašoma laiške 15min.
Kaip aiškino R.Galkus, prieš dvejus metus savivaldybės meras Antanas Bezaras kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl mokyklos pastato panaudojimo vaikų socializacijos ar kitoms švietimo reikmėms, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Ne kartą buvo siūloma išnuomoti pastatą verslui, bet šie pasiūlymai susidomėjimo nesulaukė.
Nauji pastatai universalesni
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, dažniausia mokyklų nepardavimo priežastis – koridorinis išplanavimas.
„Koridorinė struktūra, kuri taikoma mokykloms, nelabai tinkama, pavyzdžiui, gyvenamai paskirčiai ar kokiam nors veiklos centrui, biurams, parduotuvėms. Faktas, kad pastatą renovuoti reikės, todėl visi su ta sąlyga pirkdami nori nupirkti kuo pigiau ir skaičiuoja būsimų statybų kainą“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinė statyba darosi universalesnė, todėl reikalui esant lengviau pakeisti pastato paskirtį.
Projektuojant objektą reikėtų numatyti, kad veikiausiai jo funkcijos keisis ir nebus vien tik darželis ar mokykla, – sakė M.Statulevičius.
„Nauja statyba darosi universalesnė. Manoma, kad pastačius objektą galbūt po 10 metų jis bus nereikalingas. Dar projektuojant objektą reikėtų numatyti, kad veikiausiai jo funkcijos keisis ir nebus vien tik darželis ar mokykla. Reikės perplanuoti ir tai perdaryti bus lengvą išgriovus vidines pertvaras, negriaunant pastato ir nepristatinėjant papildomų dalių. Reikėtų galvoti apie kuo platesnį pastato panaudojimą. Jeigu daroma ne mieste, o regione, galvoti, ar tikrai bus poreikis“, – tikino jis.
LNTPA direktorius aiškino, kad moduliniai pastatai yra nebloga išeitis spręsti staigiai atsiradusį darželių ar mokyklų trūkumą.
„Moduliniai pastatai gali būti pastatomi tam tikram laikotarpiui, o vėliau išrenkami. Juos nesunku demontuoti ir lengva transformuoti. Toks būdas puikus spręsti smūginį poreikį – padidėjus gimstamumui. (...) Modulinės mokyklos yra galbūt sudėtingiau, didesnės apimties objektas, tačiau įmanomas. Užsienyje, Skandinavijoje, Vokietijoje, tai yra normalus standartas.
Šiuolaikiniai pastatai yra pilnai pritaikyti gyvenimo dinamikai. Kadangi Lietuva, deja, yra susitraukianti šalis, su mažomis išimtimis – Vilniumi, Kaunu, tokia statyba mums gali būti taikoma ir manau bus dažniau taikoma“, – mano M.Statulevičius.
