Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis ketvirtadienį susirinkusiųjų atsiprašė už „nekonstruktyvią kritiką“, bet gyventojai liko nepatenkinti planais apmokestinti gretimose teritorijose automobilių stovėjimą, užkliuvo ir valdininkų atsakymai.
Planuoja santūrų baroką
M.Pakalnis gyventojams teigė, kad per tą laiką, kol buvo sustabdytas parko atnaujinimas, peržiūrėti planai, svarstytos gyventojų pastabos bei siūlymai, kaip projektą pritaikyti prieš šių dienų poreikių.
„Pirmą kartą šitą parką išvydau prieš 30 metų tarnaudamas tarybinėje armijoje. Vaikščiojau po parko teritoriją ir mačiau, kad čia slypi kažkas daugiau. Mačiau tas prasmes, kurios buvo paslėptos, toliau esančius Sapiegų rūmus, čia augančius medžius, mačiau tą nepriežiūrą arba priežiūrą, kuri buvo tipinė tvarkomiems ligoninių kompleksams, ir supratau, kad čia slypi kažkas daugiau“, – vaizdžiai kalbėjo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas.
Iš kitos pusės, kai teritorija buvo atidaryta, ji atsivėrė ir gyventojams. „Tos pastabos, kurios buvo išgirstos praėjusio susirinkimo metu, mus paskatino dar kartą permąstyti viską“, – sakė M.Pakalnis.
Anot jo, po svarstymų nuspręsta, kad parke bus įrengtas šiaurietiškai santūrus barokas – esą, takeliais ne tik galima bus praeiti, bet ir patekti ant žolės.
Didžiausi pokyčiai – želdyne
Teigiama, kad pagrindiniai parko rekonstrukcijos pokyčiai įvyko želdynų dalyje. Pavyzdžiui, rytinė parko dalis perprojektuota taip, kad augalai netrukdytų patekti ant jose esančių pievų. Vakarinės parko dalies bosketai – trikampiai miškingi parko segmentai – taip pat bus atverti lankytojams, nes atsisakyta dalies gyvatvorių. Būtent šiose dalyse bus sodinama naujų medžių.
Atsisakyta tvorelių, kurios būtų atribojusios parką nuo greta stovinčių pastatų.
Centrinėje parko ašyje, einančioje nuo Antakalnio gatvės vartų rūmų link, nuspręsta palikti senuosius medžius.
Pagal atnaujintą parko planą norima atsisakyti ir požeminių komunikacijų iškėlimo darbų.
Projekto autorė architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė aiškino, kad šiuo atnaujinimu siekiama grąžinti barokinio parko prasmę bei atkurti prarastą jo sistemą. Taip pat planuojama artimiausiu metu pradėti planuoti viso parko, esančio aplink buvusią Sapiegų ligoninę, sutvarkymą.
„2016 metų projektiniai pasiūlymai buvo paruošti visai teritorijai ir suderinti. Tai yra pagrindas platesnei teritorijai vystyti sutvarkymo darbus“, – sakė ji.
Pasak J.Večerskytės-Šimeliūnės, atnaujinant parko projektą stengtasi jį labiau pritaikyti šiems laikams, padaryti jį liberalesnį, tačiau kartu išlaikyti barokinius principus ir istorines tiesas.
„Parteryje sumažėjo raštų, atsirado pievos, tam tikrose dalyse atsisakius gyvatvorių galima bus įeiti į bosketinio miško dalis. Atsisakius tų dalių atsirado lėšų greitesniems darbams dalyje, kuri yra kraštovaizdinė. Peržvelgus sprendinius buvo priimtas sprendimas tam tikrus darbus atidėti tolimesniam laikotarpiui ir centrinėje ašyje išsaugoti medžius, pagal savo išvaizdą ir būklę galinčius toliau gyvuoti tam tikrą laiko tarpą“, – kalbėjo architektė.
Po projekto pakeitimo, kaip skelbiama, bus nukirsti 193 medžiai. Esą juos šalinti reikia norint atkurti barokinio parko struktūrą bei kompoziciją. Taip pat bus pasodinta 390 naujų medelių.
Ketinama įrengti du fontanus – didesnis įsikurs bosketinėje miško dalyje, o mažesnis – parterinėje dalyje.
Parko nakčiai neplanuojama rakinti.
Planuoja apmokestinti automobilių stovėjimą
Į susitikimą atvyko ir „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė, tačiau jos išklausyti susirinkusieji nenorėjo. Vis tik ji informavo apie planus apmokestinti automobilių stovėjimą – palikti automobilį vieną valandą kainuotų 30 centų.
„Buvo išanalizuotos visos pagrindinės parkavimo vietos aplink parko teritoriją ir nustatyta, kad šiuo metu yra 312 automobilių stovėjimo vietų aplink parko teritoriją. Galvojome, kur galima būtų padaryti daugiau tų parkavimo vietų, bet tuomet iškart atsiremiame į žalųjų plotų naikinimą arba medžių kirtimą, kas nėra mūsų pagrindinis tikslas“, – ketvirtadienį kalbėjo ji.
„Susisiekimo paslaugų“ vadovės teigimu, apmokestinti planuojama ir gyventojų automobilius. Laikyti vieną automobilį metams kainuotų 7,2 euro, o antro statymas papildomai atsieis 8,7 euro. Tačiau ir šie planai susilaukė nevienareikšmiško vertinimo. Kol vieni džiaugėsi ir prašė apmokestinti dar daugiau, kiti piktinosi, kad reikės susimokėti už automobilių statymą.
Kaltina parko naikinimu
Miesto antropologės, bendruomeninių meno projektų kuratorės Jekaterinos Lavrinec teigimu, šis projektas – esamo parko ir jau susiformavusių alėjų naikinimas.
„Kodėl nepaisoma Florencijos istorinės chartijos 14 straipsnio, kuris sako, kad turi būti uždraustas bet koks fizinės aplinkos keitimas, galintis grėsti ekologinei pusiausvyrai? Kalbame apie susiformavusį ir veikiantį parką“, – piktinosi ji.
M.Pakalnis patikino gerbiantis J.Lavrinec nuomonę, tačiau pasiūlė jai neužsiimti demagogija.
„Atsakysiu kaip architektas sociologei. Šioje vietoje turėtų kalbėti du žmonės, kurie šiek tiek suvokia apie gamtinių bendrijų funkcionavimą, jų susikūrimą. Šiuo projektu ekologinę situaciją smarkiai geriname. Iškertame 190 medžių, pasodiname 390. Tiems vabalėliams, kurie dabar gyvena medžiuose, bus puikios galimybės gyventi tuose medžiuose, kurie išlieka. Bus pasodinta 4 tūkstančiai mažesnių augalų, kurie leis susiformuoti papildomoms bendrijoms vabalėlių. Palikime ekologines diskusijas tiems, kuriems jos turi būti, nes kai apie gamtą kalba sociologas su architektu, atrodo šiek tiek juokingai“, – sakė M.Pakalnis.
J.Lavrinec ir kiti į susitikimą atėję gyventojai kaltino savivaldybę, kad ši nemoka prižiūrėti želdynų,
Ji taip pat kalbėjo apie kitų Vilniaus parkų būklę ir tikino, kad juose augalai nėra prižiūrimi tinkamai, krūmai išdžiūvę. Šią bėdą pripažino Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.
„Taip, tai mūsų bėda. Galvosime apie kitas rūšis arba kai kurių rūšių nesodinimą. Yra dvi pagrindinės šitų išdžiūvimų bėdos. Viena, ne laiku buvo sodinama į purvą ir šaltį. Augalas yra gyvas organizmas, prie kurio reikia iš pat pradžių tinkamai prieiti. Ne dėl to, kad, kaip sakote, nėra pinigų ir neprižiūrime“, – kalbėjo ji.
Anot jos, parko priežiūrai numatyta apie 150 tūkst. eurų metams.
Buvęs Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas, asociacijos „Istorinis miestas“ valdybos pirmininkas Vitas Karčiauskas vienintelis autoriams tarė pagiriamąjį žodį. Anot jo, gerai, kad projektas supaprastintas, tačiau esą reikia „nevaidinti to, ko nežino, nedaryti ornamentų“.
„Kalbant apie chartijas ir panašius dokumentus, nereikia pamiršti paveldosauginių dokumentų. Atsižvelgiant į bendruomenės norus, protestus ir siūlymus, mano siūlymas būtų restauruoti takų sistemą, o visą kitą remontuoti“, – sakė V.Karčiauskas.
60 metų Antakalnio gatvėje gyvenanti moteris sakė, kad tokių vietovių dėka supratusi Vilniaus dvasią, kurią, kaip pati sako, dabar iš jos projekto rengėjai atima.
„Manau, kad šiandien iš manęs pareikalauta labai daug, turiu atsisakyti tų gyvybės formų, tų didžių, gražių medžių, kurie iš tikrųjų mane ir daugelį miesto gyventojų įkvėpė. Paprašyta labai daug, labai brangiai kainuojančio dalyko. Už tai pasiūlyta neaiškus šeimininkas ir neaiški perspektyva. Pasiūlytas parteris teatre, kuris iš esmės yra sudegęs“, – kalbėjo gyventoja, kurios pasakojimas palydėtas plojimais.
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Liutauras Stoškus projekto rengėjų klausė, ar šie nebijo „pagimdyti frankenšteiną“, kuriuo nebus patenkinta nė viena pusė.
G.Čeponytė pripažino, kad jau beveik pasiekta tokia stadija.
„Kol kas to nemanome, bet jau netoli to“, – susirinkime kalbėjo ji.
Rangos darbus atliks „Eikos statyba“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybė 2019 metų vasario 11 dieną pasirašė beveik 3,18 mln. eurų vertės sutartį.
Viešajame pirkime taip pat dalyvavo „Ekstra statyba“, kurios pasiūlymas buvo atmestas dėl „per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos“ kainos. „Ekstra statyba“ pasiūlė 3,8 mln. eurų kainą.
