Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) antradienį sakė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra aktyvi, o sandorių skaičius – ypač didelis. Jis kartu pastebi ir sumažėjusį inertiškumą.
„Jokiu būdu nereiškia, kad poveikis bus didesnis, viskas priklauso nuo makroekonomikos scenarijaus. Rinka atsargesnė, pasiruošusi greitam sustojimui. Plėtotojai, jei ir pradėjo projektus, tebetrypčioja ar abejoja, nebėra netikėtumo efekto. Jeigu sustotų ar dėl kažkokių priežasčių klostytųsi labiau pavojingai ar makroekonominė aplinka suprastėtų, sustojimas galėtų būti žymiai greitesnis. Savieiga rinkos šiek tiek mažesnė, visi spaudžia gazą, bet dairosi į šonus“, – antradienį Seimo biudžeto ir finansų komitete kalbėjo jis.
T.Garbaravičiaus teigimu, rinkos aktyvumą šiuo metu didina ne tik mažų palūkanų ar teigiamų demografinių pokyčių aplinka. Ją taip pat kelia ir nuotolinio darbo tendencija, nes žmonės ieško didesnių būstų. Be to, jis pastebi, kad antrojo karantino akivaizdoje piliečiai yra labiau pasirengę atlaikyti sukrėtimus.
„Yra daugiau tikėjimo, kad situacija išsirutulios palankiai, nes skiepai artėja. Dėl to optimizmo lūkesčiai yra stipresni, todėl mažai tikėtina, kad rinkos sukrėtimas būtų didesnis nei per pirmąją bangą. Jeigu korekcija ir būtų, ji neturėtų būti labai didelė, nes kainos yra pakankamai netoli fundamentalių verčių“, – sakė jis.
Nerimą kelia ekonominė situacija
Tačiau yra pagrindo susirūpinti makroekonomine aplinka, nes bankrotai ateina po kurio laiko, atkreipė dėmesį T.Garbaravičius. Šiuo metu bankai yra atidėję nemažai paskolų ir dalis įmonių gali nuspręsti nebetęsti veiklos.
„Atitinkamai – poveikis darbo rinkai, žmonių galimybėms pasiimti paskolas ar vykdyti įsipareigojimus sumažėtų. O ir bankų kreditavimo tikrojo poveikio dar nematome, nes dalis atidėtų paskolų taps neveiksniomis. Jos dar tokiomis netapo, nes yra moratoriumas, jos atidėtos. Labai svarbu, koks bus antrosios bangos poveikis ne tik mums, ne tik Europai, bet ir kitoms šalims“, – aiškino LB valdybos pirmininko patarėjas.
Tiesa, jis patikino, jog bankų situacija nebloga, šiemet buvo sustabdytas dividendų išmokėjimas, kad būtų sustiprintos kapitalo atsargos.
T.Garbaravičiaus teigimu, Vilniaus NT rinkoje pasitaiko perkaitimų ženklų, bet jis juos labiau vadina „anekdotais“. Tuo tarpu kitų Lietuvos didmiesčių gyvenamojo būsto segmente nesimato net „anekdotų“.
„Girdime, kad labai sudomino Palanga ir aktyvumas ten yra neįtikėtinai nemažas“, – tikino jis.
Didžiuosiuose miestuose – tik su paskola
Skaičiuojant pagal sandorių skaičių, šiuo metu apie 40 proc. būsto perkama su paskola. Tiesa, LB pirmininko patarėjas atkreipė dėmesį, kad mažesniuose miestuose būstas ne toks brangus, kaip Vilniuje. Tačiau, lyginant suteiktų paskolų vertę su visų nekilnojamojo turto sandorių verte, šis santykis siekia apie 70–80 proc.
„Pavyzdžiui, kažkurį mėnesį įmonė pardavė NT už 100 eurų. Iš tų 100 eurų 80 eurų buvo sumokėta bankų kreditu, o 20 eurų atnešė lagamine. Tačiau, imant pagal objektų skaičių – jei šimtas objektų buvo įsigyta, iš jų tik 40 objektų buvo pirkta su paskola. Su paskola perkamas dažniausiai brangesnis turtas ir dažniausiai didmiesčiuose, nes ten nekilnojamasis turtas brangesnis“, – kalbėjo jis.
T.Garbaravičiaus teigimu, reikia turėti omenyje, kad, pavyzdžiui, Radviliškyje, lyginant su Vilniumi, turtas yra santykinai nebrangus. Be to, žmonės jį įsigyja iš savų santaupų ar emigrantų perlaidų.
„O Vilniuje ar Kaune visai kitos sumos ir sudėtinga be paskolos“, – kalbėjo jis.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu apie 20 proc. NT yra perkama asmenų, kurie jau turi butus. Prieš pirmąją pandemiją naujų būstų plėtotojai tikino, jog apie 20–30 proc. butų įsigyja investuotojai. O šiųmetį susidomėjimą Palangos nekilnojamojo turto rinka aiškino noru išsaugoti pinigus.
„Mažos palūkanos, nėra priimtina, nėra investavimo kultūros į akcijas ar kitas finansines priemones, nekilnojamasis turtas yra geriausiai pažįstamas, suprantamas ir žmonėms atrodo patikima priemonė. Jeigu lėšų prisikaupia, antrinis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis būdas, kaip jie laisvas lėšas stengiasi investuoti. Buvo pirkimų pinigais, be bankų paskolų. Kiek girdėjau iš nekilnojamojo turto brokerių Palangoje, jie stebisi, iš kur tiek lėšų žmonės turi“, – kalbėjo jis.
Didžiausia grėsmė – komerciniam turtui
Nekilnojamojo turto „Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskus Seimo komitete aiškino, jog gyvenamojo būsto rinkos aktyvumui įtakos turi bankų elgesys. Jie aktyviai finansuoja sandorius ir skaičiuojama, kad tai, kas dabar yra pasiūloje, galėtų būti išparduota per 13 mėnesių. Įprastai šis rodiklis siekdavo ir dvejus metus.
„Tai, kas yra pasiūloje, labai greitai mažėja, o nauji projektai yra šiek tiek pristabdyti. Jų nestabdo visi labai staigiai, bet kiekvieno projekto pristabdymas reiškia, kad reikia kokių 4–6 mėnesių norint vėl įsivažiuoti. Šioje vietoje atsiranda natūralus rinkos susibalansavimas. Gyvenamojo būsto situacija yra gana gera, Kaunas, Klaipėda atsilieka, bet jie atsilieka bendrais suminiais skaičiais. Bet kažkokių sukrėtimų ten nematome, šioje vietoje pakankamai tvarkinga ir saugu“, – antradienį kalbėjo jis.
Tačiau G.Pruskus atkreipė dėmesį į įmonių biudžetų balansus ir mano, kad kitų metų pavasarį gali pasipilti bankrotų ar restruktūrizacijų banga. Tai gali atsiliepti komerciniam segmentui – verslo centrams.
„Jau dabar pasikeitusi verslo centrų, biurų kultūra. Patys turime ne vieną biurų pastatą, kur nuomininkai pasakė, kad vargu ar iki pavasario čia dirbsime. Ką dabar darome? Efektyviname kaštus. Kas liūdniausia, tas kaštų efektyvinimas eina per žmones. Tai yra dar viena didelė rizika, kad galime su kelių mėnesių atsilikimu staiga pamatyti, kad mūsų nedarbo skaičiai pasieks ir 18–20 proc., kas jau bus kritinė riba, kuri ekonomikai nėra gera“, – tikino jis.
Atkreipė dėmesį į paramos reikalingumą
Anot G.Pruskaus, verslui labai padeda valstybės teikiama pagalba, tačiau, kaip ir kiti, jis atkreipia dėmesį, jog ji iki sąskaitų keliauja labai ilgai.
„Suprantame, kad dėl mechanizmo sunku sudėlioti taip, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Bet šioje vietoje norėtųsi principo, gal geriau duoti daugiau paramos ir paskui išgaudyti, kam ji buvo per klaidą duota“, – įsitikinęs jis.
Kartu jis priminė apie nuomos subsidijavimo reikalingumą. Šios priemonės taikyti per antrąjį karantiną valstybė neplanuoja.
„Ši priemonė galėtų grįžti, ji labai lengvai pamatuojama ir gali lengvai būti įgyvendinama. Jau yra praktika, ji įsivažiavo ir ją sėkmingai naudojo. Gaila, kad ji nuo gruodžio 1 dienos pristabdoma“, – sakė jis.
Nors bendrą situaciją jis vertino kaip neblogą, tačiau pastebima, kad jau dabar apie 10–15 viešbučių yra išstatyti ant prekystalio.
„Patys suprantame, kad jų užimtumas yra vos 5–8 proc. Žinant, kad viešbučio kambario savikaina yra 40 proc. pastovių fiksuotų kaštų, jie tikrai, nors ir gyveno porą metų gerai, visas savo atsargas per pusmetį suvalgė“, – tikino G.Pruskus.
Tuo tarpu prekybos centrų apyvarta, skaičiuojama, krito apie 60 proc. G.Pruskaus teigimu, didžiausią įtaką jaučia ne didieji, tinkliniai nuomininkai, o smulkusis verslas.
