„Didžiausius naujų butų rinkos disbalansus apklausti NT rinkos dalyviai įžvelgė susidarius Vilniuje ir Klaipėdoje dėl pasiūlos trūkumo. Naujam būstui gana sparčiai brangus visus šiuos metus, ateities perspektyvos vertinamos santūriau – per ateinančius metus trijuose didžiausiuose miestuose tikimasi nuosaikaus – iki 5 proc. kainų kilimo“, – sako Vaidotas Šumskis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Apklausos dalyvių vertinimu, nauji butai per ateinančius 12 mėn. Vilniuje vidutiniškai pabrangs 4,3, Kaune – 5, Klaipėdoje – 3,9 proc. Palyginti su praėjusiu pusmečiu, tikėtinas naujų butų kainų prieaugis Vilniuje sumažėjo 1,4 proc. punkto, Kaune nežymiai padidėjo (+0,7 proc. punkto), o Klaipėdoje beveik nepasikeitė (+0,1 proc. punkto).
NT rinkos dalyvių nuomone, didžiausi naujų butų pardavimo rinkos disbalansai dėl pasiūlos trūkumo susidarė Vilniuje ir Klaipėdoje. Kad sostinėje naujų butų pasiūla yra nepakankama, manė 81 proc. Vilniaus NT rinką vertinusių apklaustųjų, Klaipėdoje naujų butų trūkumą įžvelgė 57 proc. respondentų. Palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, parduoti siūlomų naujų butų trūkumo Vilniuje tendencijos tapo dar ryškesnės – minėtu laikotarpiu naujų butų trūkumą Vilniuje įžvelgiančių respondentų dalis padidėjo 11 proc. punktų.
Apklausoje dalyvavę NT rinkos dalyviai efektyviausiais būdais užkirsti kelią būsto kainų burbulo formavimuisi laiko būsto pasiūlą skatinančias ir centrinio banko taikomas makroprudencinės politikos priemones. Kad geriausiai tam tinkamos būtų reikalavimų paskolų gavėjams ir skolintojams reguliavimas, manė trečdalis apklaustųjų. Beveik 30 proc. respondentų efektyviausiomis priemonėmis laiko būsto pasiūlos skatinimą ir lankstesnes teritorijų planavimo procedūras.
Vyraujant būsto kainų augimo lūkesčiams, stiprėjo NT rinkos dalyvių lūkesčiai ir dėl naujų butų nuomos brangimo. Vilniaus centre ir gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų nuomos kainų augimo tikėjosi atitinkamai 67 ir 64 proc. respondentų, atitinkamai 10 ir 12 proc. punktų daugiau nei prieš pusmetį. Kauno centre ir gyvenamuosiuose rajonuose esančių naujų butų nuomos kainų augimo tikėjosi po 44 proc. respondentų – 24 proc. punktais daugiau nei ankstesnės apklausos metu. Klaipėdos centre ir gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų nuomos kainų augimo tikėjosi atitinkamai 57 ir 43 proc. respondentų, atitinkamai 7 ir 43 proc. punktais daugiau nei prieš pusmetį.
Komercinio NT rinkoje lūkesčiai pastebimai atsigavo po koronaviruso pandemijos sukelto nuosmukio. Daugiausia apklaustųjų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. Vilniuje ir Klaipėdoje pagal naujas sutartis bus išnuomota tiek pat modernių biurų ploto, kiek per ankstesnius 12 mėn. Taip nurodė atitinkamai 44 ir 60 proc. apklaustųjų. Kaune po 43 proc. respondentų nurodė, kad tikisi biurų paklausos augimo arba kad ji išliks stabili.
Palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, manančiųjų, kad biurų Vilniuje bus išnuomota tiek pat arba daugiau, padaugėjo atitinkamai 24 ir 3 proc. punktais. Atsigaunant lūkesčiams dėl biurų paklausos, per 2021 m. trečiąjį ketvirtį stiprėjo NT rinkos dalyvių lūkesčiai dėl biurų nuomos kainų augimo: palyginti su prieš pusmetį atlikta apklausa, reikšmingai padaugėjo apklausos dalyvių, kurie manė, kad per ateinančius 12 mėn. biurų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje padidės.
Per pusmetį sumažėjo NT rinkos dalyvių, kurie tikisi biurų neužimtumo augimo: palyginti su ankstesne apklausa, A ir B klasės biurų neužimtumo lygio augimo Vilniuje tikėjosi atitinkamai 19 ir 22 proc. punktais mažiau apklaustųjų. Dar ryškiau lūkesčiai dėl biurų neužimtumo raidos ateityje gerėjo Kaune ir Klaipėdoje, kur, palyginti su prieš metus atlikta apklausa, dalis respondentų, kurie nurodė, kad šiuose miestuose esančių biurų neužimtumas didės, traukėsi atitinkamai 20 ir 63 proc. punktais.
NT rinkos dalyvių nuomonės dėl disbalansų sandėliavimo ir prekybos patalpų nuomos rinkose išsiskyrė. Daugėjo apklaustųjų, kurie įžvelgia sandėliavimo patalpų trūkumą Vilniuje bei Kaune, tačiau kartu pastebimai didesnė nei anksčiau NT rinkos dalyvių dalis manė, kad Vilniuje susidarė prekybos patalpų perteklius. Kad Vilniuje ir Kaune nuomojamų sandėliavimo patalpų trūksta, manė atitinkamai 80 ir 71 proc. respondentų. Prieš pusmetį taip manančių apklausos dalyvių Vilniuje nebuvo, o Kaune per metus ši dalis padidėjo 51 proc. punktu. Rinkos dalyviams įžvelgiant sandėlių pasiūlos trūkumą, daugumos (88 proc.) respondentų nuomone, sandėliavimo patalpų nuomos kainos per artimiausius metus pakils. Manančiųjų, kad prekybos patalpų pasiūla Vilniuje viršija paklausą, buvo 39 proc., o prieš pusmetį taip nurodžiusių respondentų nebuvo.
NT rinka ir jos tvari raida yra svarbi visos šalies finansų sistemos stabilumui. Paskolos būstui įsigyti sudaro beveik pusę viso kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio. Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas. NT rinkos dalyvių apklausa yra NT rinkos stebėsenos priemonė. Apklausa atliekama du kartus per metus, jos duomenys ir apžvalga skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.
