Tačiau posėdyje trečiadienį nepritarta Aplinkos ministerijos siūlomam ultimatumui, kad, iki spalio vidurio institucijoms nesuderinus plano korekcijų, turėtų būti be diskusijų įgyvendinami visi teismų sprendimai dėl neteisėtų statinių griovimo – nebesiekiant taikos sutarčių.
„Pasiūlymas priimti nutarimą, kuriuos būtų konstatuota, kad jeigu po mėnesio dar nepavyks susitarti, tai tos korekcijos nebus daromos, yra nepriimtinas, rodantis visišką biurokratizmą šitų institucijų, nesuvokimą savo (elgesio) pasekmių“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Jis taip pat aiškino, kad susiklosčiusi situacija, kai konfliktuoja valstybės institucijos, rodo, jog Lietuvoje yra per daug priežiūros institucijų, todėl Aplinkos ir Kultūros ministrams taip pat nurodyta lapkritį Vyriausybei pristatyti galimus sprendimus dėl priežiūros institucijų veiklos optimizavimo.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė savo ruožtu žurnalistams sakė, kad aplinkosaugininkai tikisi pasiekti kompromisą, pagal kurį būtų ir patenkinami neteisėtų statinių savininkų interesai, ir išlaikoma saugomos teritorijos vertė. Ji taip pat aiškino, kad plano korekcijų nepavyksta suderinti dėl Kultūros paveldo departamento argumentų, kurie esą nėra konstruktyvūs.
„Apskritai yra ydinga situacija, kai dvi valstybinės institucijos konfliktuoja, tokiu klausimu jos turėtų rasti sprendimą, bet tai nepavyksta. Kultūros paveldo departamentas siūlo eiti į teismą spręsti šito klausimo, mano galva, tai nėra geras kelias. Šiuo atveju džiaugiuosi Vyriausybės įsitraukimu ir patarimu susiderinti, nes teistis dėl šio klausimo būtų turbūt dar didesnis ištęsimas šios problemos“, – aiškino viceministrė.
Vyriausybės pasitarime dalyvavęs Neringos meras Darius Jasaitis irgi džiaugėsi, kad į šį procesą įsikišo Vyriausybė.
„Mes džiaugiamės, pirmą kartą matome, kad Vyriausybė taip ryžtingai išsakė savo nuomonę“, – sakė meras.
Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis savo ruožtu anksčiau BNS teigė, kad paveldosaugininkai po planu nepasirašo, nes jis prieštarauja įstatymams.
„Tai nėra emocinis ar subjektyvus ginčas, tai yra tiesiog teisės aktų nesilaikymas. Mes argumentuotai nederiname, Statybų inspekcija gali patikrinti, ar mūsų atsisakymai yra argumentuoti, bet kažkodėl šituo keliu neinama, o pasirinktas kažkoks viešos opinijos formavimo būdas, jie neturi teisinių argumentų, tai prasideda žaidimai“, – aiškino KPD atstovas.
2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.
Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.