D.Veličkaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi įstatymo pakeitimo projektu atkreipė dėmesį į 25 ir 37 straipsnių pakeitimus.
Tiesa, po to pati pasitaisė, mat Statybos įstatymo pakeitimo projektui dar nėra pritarta Vyriausybėje ir jis nėra registruotas Seime. Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi įstatymo projekto derinimą ir renka suinteresuotų institucijų bei kitų asmenų pastabas.
„Temos, kuriomis viešai pasisakiau, yra itin opios tiek architektams, tiek bendruomenėms. Dėl joms neskiriamo reikiamo dėmesio bei nuolatinių nerezultatyvių pastangų atstovauti kokybės siekiui ir pasireiškė tokia jautri reakcija“, – 15min paaiškino ji.
Dabar galiojančio Statybos įstatymo 25 straipsnyje nurodoma, kad architektūrinė dalis yra privaloma visiems antžeminiams ir požeminiams statiniams, „skirtiems žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti“. Tačiau Seimui pateiktame įstatymo pakeitimo projekte požeminių statinių dalis yra išbraukta.
D.Veličkaitės vertinimu, šios įstatymo nuostatos keitimas kelia didelį nerimą, ji mano, kad tokia formuluote mažinamas skaičių atvejų, kai architektūrinė dalis yra privaloma.
„Noriu pabrėžti, kad ne dėl architektų užimtumo kyla šis nerimas, o dėl to, kad būtent architektūrinėje dalyje sprendžiami visuomenei svarbūs klausimai, derinami skirtingi interesai, priimami funkciniai, erdviniai, vizualiai suvokiami aplinkos formavimo sprendiniai, turintys tiesioginę įtaką mūsų visų gyvenimo kokybei“, – 15min pakomentavo LAR pirmininkė.
Jos teigimu, iki šiol galiojanti įstatymo nuostata mažiau kliūdavo, nes poįstatyminiuose aktuose, t.y. Statybos techniniuose reglamentuose, ji didele dalimi buvo ignoruojama. Inžineriniams statiniams, taip pat supaprastintiems projektams architektūros dalies nebuvo reikalaujama.
„Deja, Rūmams šią problemą užakcentavus byloje dėl viešojo intereso gynimo (Gedimino pr. 27), buvo imtasi ne poįstatyminių teisės aktų koregavimo, o paties įstatymo pataisų, kurios sudarytų dar palankesnes sąlygas aplinką kurti remiantis vien techniniu ir trumpalaikiu ekonominiu požiūriu“, – sakė D.Veličkaitė.
Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas 15min teigė, kad įstatymo nuostatos buvo ne visai tikslios, todėl jas ir nutarta koreguoti.
„Ne visuose požeminiuose statiniuose ir anksčiau buvo reikalaujama, daugeliui požeminių nebuvo reikalaujama architektūrinės dalies. Kai kalbame apie požeminius statinius, tai dažniausiai apie vamzdynus, kitas inžinerines komunikacijas, ten tikrai nėra jokios architektūros. Dėl to ir daromos atitinkamos pataisos“, – aiškino jis.
Taip pat keičiamas ir plečiamas 37 įstatymo straipsnis. Visų pirma, įstatyme keičiama formuluotė, pagal kurią „savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą“. Iš šios dalies išbraukiama dalis „apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą“ ir paliekamas tik žodis „statyba“.
D.Žukauskas aiškino, kad šis pakeitimas tik formalus.
„Šiuo įstatymo projektu numatoma, kad būtų galima viešinti ne tik projektinius pasiūlymus, t.y. priešprojektinę stadiją, bet ir patį projektą galima būtų viešinti, nerengiant projektinių pasiūlymų. Būtų nekorektiška sakyti, kad viešiname numatomą projektavimą, projektavimas būna jau įvykęs. Būtent ta pataisa numatoma statyba, nes vis tiek bet kokio projektavimo tikslas yra statyba. Kitokio tikslo neturi projektuodamas. Šiuo atveju tai grynai redakcinis požiūris, kad būtų viskas logiškai sudėliota“, – tikino jis.
Šia įstatymo pataisa taip pat numatoma, kad numatomų statinių projektiniai pasiūlymai būtų viešinami informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 10 darbo dienų. Pagal pakeitimą, jei per tą laiką gaunamos pastabos projektui, tik tuomet reikėtų organizuoti susitikimą su visuomene.
D.Žukausko teigimu, ir šiuo metu internetinėje erdvėje yra viešinami projektai, tačiau šiuo pakeitimu visa informacija butų sutelkta vienoje platformoje.
„Praktika parodė, kai būdavo viešinama savivaldybių puslapiuose, tai būdavo skirtingas prieinamumas. Netgi žinodamas, kad ten toks dalykas yra, sunkiai galėdavai surasti. Todėl pereiname prie vienos platformos, kurią ateityje bus galima prenumeruoti pagal atitinkamą teritoriją. Nematau tame jokio susiaurinimo“, – 15min sakė jis.
Pasak D.Žukausko, ir dabar projektai viešinami 10 dienų ir ministerijoje svarstoma, kad šis laikotarpis būtų nustatytas kaip minimalus.
„Reikia suprasti teisingai. Vienoje pusėje yra visuomenė, kuri turi sužinoti, bet kitoje pusėje yra investuotojas, kuris irgi turi savus interesus. Todėl reikia surasti balansą tarp vienų ir kitų interesų šitoje vietoje“, – komentavo jis.
Pasak D.Veličkaitės, šiuo metu trūksta diskusijų dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo derinant planuojamas statybas.
„Galbūt remiamasi tuo, kad numatoma plėsti „Infostatybos“ galimybes, tačiau akivaizdu, kad jau dabar visuomenės įtraukimas į aplinkos formavimo sprendimus yra per vėlyvas, neefektyvus ir reikalaujantis esminių teritorijų planavimo ir statybos procesų reguliavimo peržiūros. Dar labiau jį susiaurinti panaikinant šiuo metu greta taikomas visuomenės informavimo ir įtraukimo priemones neatrodo tikslinga. Bent jau visuomenės interesų įgyvendinimo ir jų balanso paieškos atžvilgiu“, – sakė LAR pirmininkė 15min.
Anot D.Žukausko, šis įstatymo projektas nėra konstanta, o „požiūris ir mintys“ ir bus koreguojamas atsižvelgus į interesų grupių pastabas.
R.Brandišauskienė: projektas dar derinamas
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė reaguodama į viešą kritiką socialiniame tinkle taip pat atkreipė dėmesį, kad projektas dar tik rengiamas. Jį socialiniams partneriams – ministerijoms, įvairiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms, taip pat ir LAR, ketinama pristatyti gegužės pabaigoje. Iki to laiko įstatymo pataisų rengėjai laukiama pastabų.
„Dabar esame tokioje stadijoje, kad tas teisės aktas yra ant mūsų stalo, renkamės kritiką. Bet kaip tik tam ir reikia šio proceso, kad būtų sužiūrėta, kur savo intenciją išreiškėme ne taip, kaip norėjome, nes išorė supranta kitaip“, – 15min komentavo aplinkos viceministrė.
R.Brandišauskienės teigimu, šiuo įstatymo pakeitimu keliami keli tikslai. Vienas jų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) veiklos išgryninimas. Visų pirma, po įstatymo pakeitimo, inspekcija turės daugiau galios reaguoti projektinių pasiūlymų derinimo stadijoje. Šiuo metu institucija gali vertinti projektus tik tada, kai jie jau turi leidimą statybai.
„Iki šiol būdavo taip, kad Inspekcija sako, kol statybos leidimas nėra išduotas ir jeigu tai nėra teritorijų planavimas, o projektinių pasiūlymų viešinimas, tai neturime kompetencijų šioje dalyje. Todėl tą kompetenciją „įsijungiame“, norime, kad būtų prevencija“, – sakė ji.
R.Brandišauskienė aiškino, kad įstatymo pakeitimais siekiama išryškinti kiekvieno rinkoje veikiančio specialisto bei institucijų kompetencijas. VTPSI atveju siekiama, kad ne inspektoriai užbaigiant pastato statybas jį vertintų, o atestuoti ekspertai.
„Paprastesnių pastatų statybą buvo galima pabaigti per ekspertus arba Inspekciją, o dabar paliksime šią sritį ekspertams. Atiduodam rinkai dalį funkcijos, o Inspekcijai įjungiame kontrolę, kad jie žiūrėtų, ar tai tinkamai vyksta. Nuo ten atitraukiame Inspekcijos funkcijas ir įjungiame prevenciją“, – sakė ji.
Pasak R.Brandišauskienės, įstatymo pakeitimu siekiama įtvirtinti ir visiems vienodą projektų viešinimo būdą. Tam ketinama pasitelkti „Infostatybą“, kurioje jau dabar viešinami visi statybos leidimai.
„Norėjome sujungti statybos leidimo išdavimo procedūrą su projektinių pasiūlymų viešinimo. Kad neatsirastų ir neatitikimų, nes būdavo tokių atvejų, kad paviešina vieną, o po to statybos leidimą išsiima kitam ir savivaldybės nesužiūri“, – kalbėjo viceministrė ir pridūrė, kad įstatymu ketinama numatyti mažiausiai 10 dienų viešinti su galimybe šį terminą pratęsti.
Dabar viešinamame įstatymo projekte nurodoma, kad susirinkimas būtų rengiamas tik tuomet, jei iki numatyto termino buvo sulaukta pastabų. Nors R.Brandišauskienė pripažįsta, kad šią dalį gali tekti aiškiau ir detaliau išdėstyti, tačiau tikina, tokia formuluotė pasirinkta neatsitiktinai.
„Jau pagal dabar galiojančią tvarką projektinių pasiūlymų derinime su visuomene yra reguliavimas, pagal kurį pasiūlymus, kritiką turi suformuluoti ir pateikti raštu iki susirinkimo. Teritorijų planavime buvo įprasta, kad ir susirinkimo metu gali pateikti. Bet būdavo neužprotokoluojama tinkamai. Norime skatinti, kad žmonės suformuluotų tuos pagrindinius klausimus ir kritiką oficialiai iki susirinkimo. Nes susirinkimo metu viskas priklauso nuo pristatinėtojo ir jis protokole, būna, įrašo, būna, pamiršta. Susirinkimas yra svarbi vieta pasitikrinti, kur galima pasiekti kompromisą, bet pasiūlymus reikia pateikti iki tol“, – aiškino ji.
Viceministrės teigimu, tokio prašymo ir pastabų ministerija buvo sulaukusi iš rajoninių teritorijų. Pagal dabar galiojančią tvarką reikia viešinti beveik visus planuojamus objektus, nepaisant to, kad jie niekam neįdomūs. Vienas pavyzdžių – prezidentės Dalios Grybauskaitės namo statyba: į susirinkimą atvyko tik du žiniasklaidos atstovai, kitų suinteresuotų šalių nebuvo. Tokių surinkimų, į kuriuos niekas neatvyksta, būna ne vienas ir ne du.
„Susirinkimo data turi būti suplanuota, bet iki šiol būdavo įprasta, kad jei per valandą niekas neateina, susirinkimas laikomas neįvykusiu, o dabar norime šiek tiek taupiau naudoti resursus ir sakyti, kad jeigu nebuvo jokios reakcijos iki numatyto susirinkimo datos, tai jis gali nevykti. Tokiu būdu ten, kur tikrai žmonėms neįdomu, kur maži objektėliai, tada neapkrauname savivaldybių, projektuotojų ir statytojų ta pareiga budėti tam tikroje vietoje, tam tikru darbo metu ir eikvoti resursus“, – sakė R.Brandišauskienė.
