Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtame tyrime nagrinėjamos Jungtinės Karalystės ir Suomijos patirtys įgyvendinant išmaniojo miesto koncepciją ir galimybes Lietuvai. Kalbamės su viena iš šios apžvalgos rengėjų, Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitike Žemyna Pauliukaite-Gečiene.
– Gerbiama Žemyna, kokie bruožai būdingi „išmaniajam miestui“?
– Išmanusis miestas – labai plati sąvoka, apimanti tokius komponentus kaip išmanusis viešasis valdymas, sumanūs gyventojai, išmani ekonomika, išmani aplinka, išmanus mobilumas ir išmani gyvenamoji aplinka. Išmanusis miestas siejamas su siekiu įgyvendinti tris pagrindinius tikslus: geresnė gyvenimo kokybė jo gyventojams, didesnis miesto ekonominis konkurencingumas bei tvarumas.
Miesto išmanumui priskiriamas ir galimybė pasitelkus skaitmenines technologijas patogiai, operatyviai tvarkyti įvairius duomenis viso miesto mastu ir jų pagrindu teikti miestiečiams įvairias paslaugas.
– Kodėl ne tik „išmaniojo miesto“ formate svarbu kuo plačiau ir aktyviau skaitmenizuoti statybų sektorių?
– Statybos sektorius apskritai yra strategiškai svarbus ekonomikai dėl produkcijos ir kuriamų darbo vietų. „Eurostat“ duomenimis, Europos statybos sektorius 2019 m. sudarė 5,4 proc. ES BPV, jame dirbo 5,19 milijonų žmonių. Jis yra ekonomikos augimą skatinanti jėga ir jame veikia daugiau kaip 3 milijonai įmonių, kurių dauguma yra mažos ir vidutinės įmonės. Lietuvoje 2020 m. statybos sektorius sukūrė 7,6 proc. šalies BVP, kuris to meto kainomis siekė 48,8 mlrd. Eur. Lietuvoje 2020 m. pabaigoje statybos sektoriuje dirbo 92 958 asmenys, o statybos įmonių skaičius išaugo iki 9 364.
Statybos sektorius apskritai yra strategiškai svarbus ekonomikai dėl produkcijos ir kuriamų darbo vietų.
Lietuvos statybos skaitmeninimo proceso koordinavimo įstaigos „Skaitmeninė statyba“ duomenimis, Lietuvos statybų sektorius, kaip, beje, ir globalus statybų sektorius, yra labai fragmentuotas, susidedantis iš mažo pelningumo ir labai inertiškai inovacijas priimančių įmonių. Nepaisant šio inertiškumo ir fragmentacijos, panašiai kaip ir kituose sektoriuose, statybos sektoriuje pasauliniu mastu šiuo metu vyksta „skaitmeninė revoliucija“, nors iki tol jame našumas buvo didinamas nedaug.
– Savo apžvalgoje analizavote užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio kūrimo būtinybę. Kodėl?
– Kalbant apie užstatytą miestų aplinką, galimybes tobulinti šią sritį, pasaulyje sparčiai populiarėja skaitmeninių miesto fizinių objektų kopijų, vadinamųjų skaitmeninių dvynių, kūrimas. Skaitmeninis dvynys išsiskiria tuo, kad jis yra susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.
Skaitmeninis išmaniojo miesto užstatytos aplinkos dvynys leidžia įveiklinti visas tris pagrindines išmaniojo miesto funkcijas – žinoti, reaguoti bei numatyti. Statybos sektorius kuria, užstato ir prižiūri užstatytą aplinką, o Lietuvoje nacionaliniu mastu kol kas nėra pilnai išpildyta užstatytos aplinkos duomenų prieinamumas ir kokybė. Egzistuoja tik pavieniai gerosios praktikos pavyzdžiai, tarkim, Vilniuje. Šiuo metu susiduriama su problema, jog duomenų ir informacijos apie užstatytos aplinkos objektus apimtis, patikimumas, tikslumas, suderinamumas, prieinamumas nėra pakankami, analitiniai technologiniai įrankiai investavimo ir valdymo sprendimuose nenaudojami visiškai arba naudojami labai mažai.
Tai turi įtakos savivaldybių neefektyviam statybų leidimų išdavimui, o sprendimai susiję su pastatų, infrastruktūros valdymu ir investicijomis į renovaciją, turto valdymą, energijos naudojimo, valdymo, energinio naudingumo ir tvarumo pagerinimą nėra pakankamai kokybiški ir greiti. Dėl to ir investicijų į statinius planavimo procesas yra nekokybiškas ir lėtas, tai riboja valstybės pažangą, tolygų jos regionų ir ūkio vystymąsi, valdysenos pažangą, iš esmės apsunkina investavimo ir valdymo sprendimų priėmimą.
Užstatytos aplinkos skaitmeninis dvynys padėtų spręsti iššūkius, susijusius su nekilnojamo turto valdymu, įgalintų stebėseną realiuoju laiku bei įvairių sprendimų simuliacijas (kas būtų, jeigu būtų) siekiant pasirinkti optimaliausią variantą, teikia reikalingus duomenis ir informaciją dirbtiniam intelektui, kurio potencialias gali būti išnaudojamas įvairiems tikslams. Miesto lygio skaitmeninis dvynys gali būti įvairių lygių, jis nebūtinai turi būti atvaizduojamas 3D formatu ar susietas su realaus laiko informacijos gavimo ar smulkiausio erdvinio vieneto atvaizdavimu – sudėtingesnius technologinius sprendinius galima diegti palaipsniui.
Užstatytos aplinkos skaitmeninis dvynys padėtų spręsti iššūkius, susijusius su nekilnojamo turto valdymu.
– Domėjotės, kaip tokie skaitmeniniai užstatymo dvynių kūrimo projektai įgyvendinami ir kitose šalyse?
– Taip, atlikome Jungtinės Karalystės ir Suomijos analizę, nes šios šalys turi ambicijų sukurti nacionalines užstatytos aplinkos skaitmeninių dvynių sistemas. Suomija turi ambicijų iki 2023 m. sukurti nacionalinę užstatytos aplinkos skaitmenine informacinę sistemą, kuri būtų naudinga pastatų savininkams ir jais besinaudojantiems, įmonėms, savivaldybėms, centrinei valdžiai, aplinkai bei klimatui. Suomijos sostinė Helsinkis siekia tapti išmaniu miestu, maksimaliai išnaudojančiu skaitmeninimo galimybes.
Yra sukurtas 3D miesto modelis, naudojamas statybų planavimui, automobilių srauto valdymui, turistai netgi gali aplankyti virtualų Helsinkį. Ypatingai išvystytas Helsinkio miesto dalies – Kalasatama – skaitmeninis dvynys: sukurti aukštos kokybės atvirų duomenų 3D modeliai, kurie yra kaip platforma, skirta projektuoti, išbandyti, taikyti ir aptarnauti visą užstatytos aplinkos gyvavimo ciklą. Šiame projekte panaudoti pažangiausi technologiniai sprendiniai.
Jungtinės Karalystė taip pat užima lyderiaujančias pozicijas užstatytos aplinkos skaitmeninių dvynių kūrimo srityje. Šalis yra išsikėlusi tikslą sukurti nacionalinio lygmens užstatytos aplinkos skaitmeninį dvynį, kuris veiktų kaip atskirų miestų skaitmeninių dvynių ekosistema. Į skaitmeninę infrastruktūrą Jungtinė Karalystė planuoja investuoti 600 mlrd. svarų, stipriai įsitraukę Kembridžo universiteto mokslininkai . Skaičiuojama, jog tokių skaitmeninių dvynių sprendiniai generuos 7 mln. svarų vertę per metus. Tikimasi, jog nacionalinis skaitmeninis dvynys leis optimizuoti tokius resursus kaip energija ir vanduo, sumažins transporto trikdžius ir vėlavimą bei palengvins eismo srautą, padidins atsparumą teroristinėms atakoms, pagerins reagavimą į stichines nelaimes, pagerins JK gyventojų gyvenimo kokybę.
– Ar šių šalių patirtį būtų galima pritaikyti Lietuvoje?
– Pasaulinių universalių modelių, padėsiančių suformuoti visuminį vaizdą bei visapusiškai tinkančių konkrečiam Lietuvos miestui ar šaliai nacionaliniu lygmeniu – nėra. Apžvalgoje analizavome Vilniaus, Kauno, Šiaulių atvejus norėdami apibendrinti skaitmeninio dvynio kūrimo patirtį bei identifikuoti sėkmės prielaidas ir kliūtis. Atlikta analizė atskleidė, jog pagrindinės išmaniųjų miestų kūrimo sėkmės prielaidos pirmiausia prasideda nuo politinės lyderystės ir žmonių kompetencijų. Reikia turėti pakankamą skaičių žmonių, galinčių galvoti apie inovacijas plačiąja prasme, prisiimančių lyderystę generuojamose įžvalgose ir įgyvendinamuose sprendimuose. Taip pat reikšmingas sukurtų išmanaus miesto skaitmeninių įrankių integravimas į kitus viešosios politikos procesus bei priimamus sprendimus.
