Idealaus daugiabučio – nėra
Sostinė Vilnius – didžiausias šalies miestas, kuriame daugiabučiai – nemaži, o juos modernizuojant parengiami išties įspūdingos vertės investicijų planai. Apie tai, kokie iš tikrųjų didelių daugiabučių modernizacijos privalumai ir trūkumai, sutiko papasakoti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ projektų vadovas Povilas Kručkauskas.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu administruoja daugiau nei 95 atnaujinamus daugiabučius. Pašnekovas skaičiuoja, jog rangos sutarčių pasirašyta už 40 mln. eurų: „Greičiausia joks kitas miestas negalėtų pasigirti tokiu skaičiumi. Kita vertus, ankstesniais metais modernizacija Vilniuje vyko gana vangokai ir tik pastaruoju metu įvyko tam tikras lūžis. Sakyčiau, kad tai labai tipiška didmiesčių situacija, nes visus reikiamus dokumentus reikia derinti su nemažai instancijų, o tam reikia laiko.“
Antroji priežastis, kodėl anksčiau modernizacija sostinėje šiek tiek strigo – tai pačių daugiabučių dydžiai. Pašnekovas nustebina atskleisdamas, kad kelias dešimtis butų turintys daugiabučiai, nepaisant solidžių investicijų planų, ne tokie patrauklūs rangovams, kaip galėtų pasirodyti.
Pastebime, kad didelius daugiabučius modernizuoti dažniausia apsiima didesnės statybų įmonės, turinčios ne tik atitinkamus pajėgumus, bet ir patirtį bendraujant su gyventojais.
„Jei name ne 12 ar 20 butų, o 100, tai reiškia, kad atnaujinant šį daugiabutį procesą stebės mažiausiai 100 „techninių prižiūrėtojų“. Ne visi rangovai ryžtasi imtis tokių namų atnaujinimo. Galiausiai viską lemia bendravimo su gyventojais patirtis. Pastebime, kad didelius daugiabučius modernizuoti dažniausia apsiima didesnės statybų įmonės, turinčios ne tik atitinkamus pajėgumus, bet ir patirtį bendraujant su gyventojais.
Jie žino, kaip pasakoti gyventojams apie modernizavimo procesą, kad kas savaitę reikia rengti susirinkimus ir t. t. Todėl mažesnės kompanijos renkasi mažesnius namus. Taigi – statybų įmonėms nėra idealaus dydžio daugiabučio. Viskas priklauso nuo įmonės patirties“, – įsitikinęs pašnekovas.
Daugiausia diskusijų – jau turint techninį darbų projektą
Kuo daugiau žmonių name gyvena, tuo daugiau dėmesio ir kantrybės reikalauja gyventojų susirinkimai.
Kitas nemažiau reikšmingas iššūkis, su kuriuo susiduria aktyvūs gyventojai, norintys inicijuoti savo daugiabučio modernizaciją – gausiu dalyvaujančiųjų skaičiumi pasižymintys gyventojų susirinkimai. Savaime suprantama, jog kuo daugiau žmonių name gyvena, tuo daugiau dėmesio ir kantrybės reikalauja gyventojų susirinkimai.
Apie savo patirtį, sprendžiant šį iššūkį, Povilas Kručkauskas pasakoja taip: „Pasitaiko klausimų ir dėl to, kam priklauso laiptinė, sienos ir t. t. Aišku, būna ir gyventojų, kurie bando įrodyti, jog jiems priklauso tik keli centimetrai sienos, o kaimynui – visa likusi dalis.
Būtent dėl to daugiausiai dėmesio skiriame techninio projekto pristatymui. Jo metu daugiausiai kalbame ir aiškiname, kaip modernizacija atrodys ne bendrai, bet konkrečiai. Pavyzdžiui, paaiškiname, kokie darbai bus atliekami butuose, kas ir kada juos atliks. Po tokios įžangos daug lengviau paaiškinti, kaip skaičiuojama modernizacijos kaina vienam butui. Viską organizuojame tokia tvarka ir su didesnėmis problemomis nesusiduriame“, – sako P. Kručkauskas.
