„Gyvenu daugiabutyje, šildymas – centrinis. Už jį moku pagal naudingo ploto kvadratūrą. Ar keisis mokestis už buto šildymą, jeigu toje pačioje šildymo sistemoje įsirengsiu grindų šildymą?“ – teiraujasi LRT RADIJO klausytojas.
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas S.Kubilius tikina, kad radiatorių praplėtimas – nėra legalus: Tikrai yra gyventojų, kurie nori pertvarkyti sistemą, radiatorių praplėtimas, t.y. daugiau sekcijų pastatymas, nėra legalus. Bet tai patalpose vyksta.“
Tačiau teisėtai pertvarkyti šildymo sistemą įmanoma. „Šiuo atveju reikėtų vadovautis statybos įstatymu, pagal statybos įstatymo nuostatas atitinkamai pirmiausia pasirengti projektą, tada jį įgyvendinti, gauti statybos užbaigimo dokumentus. Juos reikės pateikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui“, – aiškina S.Kubilius.
Pasak jo, norint įsirengti šildymo sistemą po grindimis, reikia žinoti tam tikrus dalykus. Procesas šiek tiek skiriasi nuo paprasto radiatorių praplėtimo.
„Šiuo atveju tai būtų traktuojamas kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimas. Tad pirmiausia reikėtų žiūrėti, ar įmanoma atsižvelgiant į visą sistemą tai atlikti. T.y., ar įmanoma įsivesti grindinį šildymą.
Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad daugeliu atvejų vartotojai bando įsivesti grindinį šildymą, prijungdami jį nuo karšto vandens sistemos – nuo „gyvatuko“. Tai yra griežtai draudžiama ir to atlikinėti tikrai negalima“, – teigia S.Kubilius
Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas paaiškina, kaip turėtų elgtis daugiabučio namo gyventojas, siekiantis įsirengti grindų šildymą.
„Visos daugiabučio namo sistemos, susijusios su bendro naudojimo sistemomis, yra pertvarkomos tiktai viso daugiabučio namo sutikimu. Pirmiausia reikia pasirengti projektą, kurį tikrai reikės suderinti su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju. Suderinus tokį projektą, jis bus patvirtintas savivaldybėje“, – kalba S.Kubilius.
Anot specialisto, kai jau bus įrengta visa sistema, daugiabutyje suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams.
„Kiekvienas jų moka už individualiai priskirtą šilumos kiekį, išmatavus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti, ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartotos šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Kai jau bus įrengta visa sistema, daugiabutyje suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams.
Šiuo atveju komisijos tvirtinami metodai yra standartiniai ir taikomi atsižvelgiant į tai, kad visi daugiabučio namo gyventojai turi vienodus šilumos įrenginius, pavyzdžiui, pas visus yra sustatyti radiatoriai. Jeigu vienas vartotojas įsirengia kitą šildymo įrenginį, kaip šiuo atveju grindinį šildymą, yra išderinama visa šildymo sistema. Todėl atitinkamai su komisija turės būti suderinamas atskiras, tokiam namui taikomas, šilumos paskirstymo metodas. Tad tiesiog bus skaičiuojama, ar dėl atliktų pakeitimų vartotojas daugiau suvartos šilumos energijos, ar mažiau“, – procesą aptaria S.Kubilius.
Tiesa, ar didelė tikimybė, kad bus leista pertvarkyti šildymo sistemą, atsakyti sunku, nes priklauso nuo šildymo sistemos. „Jei tai, pavyzdžiui, kolektorinė sistema, jokių problemų. Atskiri stovai eina per visą namą ir į kiekvieną butą yra atskira atšaka, kolektorius, nuo jo jungiasi tiek karštas vanduo, tiek šilumos įrenginiai visam butui. Ir kiekvienas vartotojas gali pats reguliuoti, kiek jisai suvartoja šilumos energijos. Tokioje sistemoje gali vartotojas kokią nori toliau sistemą, ar grindinį šildymą, ar radiatorius išvedžioti“, – tikina specialistas.
Parengė Viktorija Juškauskaitė ir Indrė Česnauskaitė.
