Kaip pastebi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai, geras renovacijos priemonių išmanymas padeda ne tik išvengti nesklandumų atnaujinant būstą, bet ir maksimaliai išnaudoti valstybės paramą namo modernizacijai.
Sienos, langai ir... viskas?
Daugiabučių renovacija vis dar dažniausiai siejama su sienų apšiltinimu ir langų keitimu. BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas pastebi, kad iš tiesų valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo priemonių spektras kur kas platesnis. Į jį įeina ne tik sienų, stogo šiltinimas, langų ir lauko durų keitimas, balkonų įstiklinimas, bet ir šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas.
„Be abejo, viena pagrindinių priemonių renovuojant namus yra namo fasado šiltinimas, todėl svarbu žinoti su šia priemone susijusias detales. Pavyzdžiui, kad į jos įgyvendinimo kainą įeina ne tik namo sienų, bet ir cokolio šiltinimas, taip pat sienų, cokolio defektų pašalinimas ir nuogrindos sutvarkymas. Panaši situacija ir su lauko durimis. Keičiant jas, valstybės parama gali būti skiriama ne tik susijusiems apdailos darbams, bet ir įėjimo laiptų remontui bei pritaikymui neįgaliųjų poreikiams“, – atkreipia dėmesį BETA specialistas.
Jis pabrėžia, kad svarbu įsigilinti į visas siūlomas priemones ir jų reikalingumą, o tik vėliau apsvarstyti jų kainas. „Pavyzdžiui, galima pasidomėti alternatyvios energijos šaltinių įrangos įdiegimu. Nors ši priemonė nėra pigiausia, tačiau saulės, vėjo geoterminės energijos ar biokuro jėgaines įsirengimui daugiabutyje taip pat galima gauti valstybės paramą“, – pastebi E. Petrauskas.
Ar įrašyti sandėliuko ir lifto remontą?
Drąsiai į investicijų planą galima įrašyti ir rūsio perdangos šiltinimą bei liftų atnaujinimą – t. y. jų keitimą energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, nes tai laikoma energetinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis.
E. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad valstybės paramą galima gauti ir kitoms, su energetiniu efektyvumu nesusijusioms priemonėms. „Renovuojant daugiabutį į investicijų planą galima įrašyti ir pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų – t. y. elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo ir t. t. atnaujinimą ar keitimą. Taip pat avarinės būklės balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo keitimą“, – vardija pašnekovas.
Įtraukiant šiuos darbus į investicijų planą, svarbu atsiminti, kad išlaidos energetinį efektyvumą nedidinančioms priemonėms negali viršyti 20 proc. visos investicijų sumos.
Šildymo sistemų labirintai
Nemažai klausimų kyla ir planuojant investicijas, susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymu arba keitimu. BETA specialistas komentuoja, kad galimų darbų paletė išties didelė, tad būtina įsitikinti, kokie darbai reikalingiausi, atsižvelgiant į dabartinę šių sistemų būklę ir finansines namo gyventojų galimybes.
Galimi darbai, susiję su daugiabučio šildymo sistemos atnaujinimu, apima šilumos punkto ar katilinės arba individualių katilų ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimą bei pertvarkymą, taip pat balansinių ventilių ant stovų įrengimą, vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimą, šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimą, individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir termostatinių ventilių įrengimą butuose ir kitose patalpose.
