Gyventi švariau vis dar kainuoja
Vienas iš svarbiausių renovacijos ir jos metu naudojamų energiją taupančių priemonių tikslų – padidinti pastato energetinio naudingumo klasę. Žemiausioji klasė yra G, o aukščiausioji – A++ . Šios klasės pastatai yra naujos kartos, sunaudojantys itin mažai energijos – taigi – ir draugiškiausi aplinkai. Ar renovuojant daugiabutį būtų įmanoma pasiekti šią klasę?
Aplinkos ministerijos ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai teigia, kad aplinkosauga besirūpinantys, aktyvūs ir šiuolaikiškai mąstantys daugiabučių gyventojai tikrai turi galimybę atlikti savo būsto renovaciją pagal aukščiausius aplinkosauginius standartus. Tačiau neslepia – toks investicijų planas gali nemažai kainuoti.
Reikalavimuose – C klasė
Modernizuojant daugiabutį pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, būstą reikia atnaujinti mažiausiai iki C klasės. Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas primena, kad šis reikalavimas Lietuvoje galioja nuo 2014 m. sausio 1 d., kai buvo nustatyta, jog kapitaliai modernizavus pastatus – t. y. investavus į energinį efektyvumą ne mažiau kaip 25 proc. pastato vertės – turi būti pasiekta C klasė.
„Šis reikalavimas susijęs su Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis, kuriose nustatyti valstybės paramos teikimo būdai ir sąlygos daugiabučių atnaujinimo projektams. Žinoma, pasiekus ir aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę sutaupoma daugiau šilumos energijos ir mažiau teršiama aplinka. Tačiau siekiant aukštesnės būsto klasės reikalingos didesnės ir per ilgesnį laiką atsiperkančios investicijos“, – sako pašnekovas.
Rengiant „žalesnį“ planą valstybės parama nesikeičia
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros vedėjas Edvardas Petrauskas atkreipia dėmesį, jog praktikoje, pradėjus aptarinėti ir derinti investicijų plane numatytas sumas su kaimynais, net pasiekti C pastato energetinio naudingumo klasę lengva ne visiems. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles tik pasiekus C pastato energinio naudingumo klasę, kompensuojama iki 35 proc. investicijų tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
„Apie pastato energetinę naudingumo klasę gyventojai turi pagalvoti tiek pačioje renovacijos pradžioje, tiek rengiant investicijų planą. Svarbiausia, kad šiame plane numatytos priemonės atitiktų nustatytus reikalavimus. O pradėjus diskutuoti apie tai, kas yra pastato energetinio naudingumo klasė, galima apsvarstyti ir papildomas priemones, kurios leistų pasiekti dar aukštesnę klasę. Pasirinkus investicines priemones, didinančias energetinį efektyvumą daugiau negu reikalaujama, valstybė taip pat kompensuoja jų įgyvendinimą, tačiau kartu padidėja ir išlaidų dalis padengiama asmeninėmis lėšomis“, – sako Edvardas Petrauskas.
Taupyti išteklius skatina ES politika
Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad aukšta pastato energetinio naudingumo klasė ir ją pasiekti leidžiančios šiltinimo priemonės išliks aktualios lietuviams ir ilgalaikėje perspektyvoje. „Nepaisant to, ar daugiabutis renovuojamas už kuo mažesnę kainą, ar puoselėjami ambicingi planai paversti jį itin taupiu aukštesnės nei C klasės pastatu, rengiant atnaujinimo projektą ir investicijų planą aplinkosauginis aspektas ir jo padiktuoti reikalavimai išliks labai svarbūs“, – pabrėžia Edvardas Petrauskas.
R. Šveikauskas atkreipia dėmesį į bendresnį Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos kontekstą. Jis primena, kad įgyvendinant Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatas, Lietuva, kaip ir visos kitos šalys narės, nustatė energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems, rekonstruojamiems, taip pat kapitaliai modernizuojamiems pastatams.
Reikšmingi tikslai aplinkosaugos srityje
„Įgyvendinant nacionalinius tikslus energijos vartojimo srityje, siekiama iki 2020 m. sumažinti šilumos energijos sąnaudas pastatams šildyti ne mažiau kaip 20 proc. Atitinkamai siekiama 20 proc. sumažinti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą“, – išvardija nacionalinius tikslus R. Šveikauskas.
Skaičiuojama, kad Daugiabučių namų atnaujinimo programa turėtų padėti sumažinti šilumos energijos sąnaudas daugiabučiuose namuose ne mažiau kaip 1000 GWh per metus. O tai leistų 230 tūkst. tonų per metus sumažinti ir anglies dioksido išmetimus į atmosferą.
