Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar tikrai geriau be „valdiškos renovacijos“?

Diskusijose apie senos statybos daugiabučių modernizavimą kartais pasigirsta nuomonių, kad atliekant renovaciją savarankiškai – t. y. patikėjus visus atnaujinimo klausimus patiems gyventojams – būsto renovacija ženkliai atpigtų. „Savarankiškesnės“ renovacijos šalininkai pabrėžia ir gyventojų galimybes derėtis dėl statybos medžiagų ir darbų atlikimo kainų, bei „lanksčiau“ parengti investicijų projektą, kuris labiau atlieptų individualius namo poreikius. Ar tikrai savarankiškesnė renovacija – geresnė negu „valdiška“ – aiškinamės su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėju Edvardu Petrausku.
Šito neseniai modernizuoto daugiabučio Klaipėdoje gyventojai už šildymą moka mažiausiai.
Modernizuoto daugiabučio gyventojai už šildymą moka mažiausiai. / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Kompensuojama iki 100 proc.

E. Petrauskas, kalbėdamas apie galimybes ženkliai atpiginti renovaciją, ją šiek tiek decentralizavus, pabrėžia, jog su nuomone apie šansus lengvai sutaupyti tokiu būdu, nesutiktų. Pirmiausia dėl to, jog jau dabar valstybė kompensuoja daugelį išlaidų, patiriamų atnaujinant daugiabučius pagal veikiantį modelį.

„Pagal šiuo metu įgyvendinamą daugiabučių namų modernizavimo programą, gyventojams apsisprendusiems renovuoti savo daugiabutį, yra kompensuojama 100 proc. investicijų plano ir techninio darbo projekto parengimo išlaidų. Taip pat visiškai – 100 proc. – apmokama ir statybos techninė priežiūra“, – vardija BETA specialistas.

Jis primena, jog priklausomai nuo šilumos energijos sutaupymų, kompensuojamas ir energetinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimas – tai reiškia, jog gyventojams kompensuojami atitinkami statybos darbai. „Be to, renovuoti namus šiuo metu gali tik kvalifikacinius reikalavimus atitinkančios statybos įmonės. O tai kas suteikia gyventojams darbų kokybės garantijas, kurių kitu atveju jie neturėtų“, – pabrėžia pašnekovas.

Kas pakeis tradicines derybas?

Kalbėdamas apie teorinius privalumus, kuriuos galėtų turėti pačių gyventojų derybos su rangovais dėl statybinių medžiagų ir darbų atlikimo kainų, BETA specialistas pabrėžia, kad vis dėlto kainas turi mažinti konkurencija, o ne susitarimai. Be to, šiuo metu garantuojama, kad renovuojant daugiabučius gali būti naudojamos tik tos statybinės medžiagos, kurios turi kokybę patvirtinančius dokumentus: sertifikatus, produkto deklaracijas.

Pašnekovas pabrėžia, jog dabartinis modelis taip pat yra orientuotas į kuo didesnį skaidrumą: „Parama renovacijai – tai visų mūsų pinigai. Ir valstybė privalo užtikrinti, kad jie būtų panaudoti tinkamai. Dėl to reikalaujama, kad darbus atliktų tik kvalifikacinius reikalavimus atitinkančios įmonės ir yra sugriežtinta atliekamų darbų priežiūra ir kontrolė.“

Dabartinė sistema – itin veiksminga

Vardydamas svarbiausius dabartinio modelio privalumus, Edvardas Petrauskas akcentuoja, jog ir dabartinis modelis yra įgytos patirties ir įdirbio rezultatas: „Patvirtinus naująjį renovacijos modelį, detaliai peržiūrėta ir gerokai sugriežtinta kokybės priežiūros ir kontrolės sistema. Jeigu anksčiau renovuojamo namo priežiūra buvo atiduota tik į vieno statybos techninio prižiūrėtojo rankas, tai šiandien pastarojo veiklą tikrina ne tik renovuojamo namo gyventojai, bet ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir BETA.“

Tai, jog dabartinė sistema – veiksminga, specialisto teigimu, rodo konkretūs rezultatai: „Vien specialistai BETA, per praėjusius metus įvykdę apie 500 atnaujinamų namų patikrų, nerado jokių esminių pažeidimų – fiksuotos tik techninės klaidos ir neesminiai pažeidimai“, – pažymi pašnekovas.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos