Architektams teisme nepavyko užginčyti išskirtinių sąlygų NT projektams Vilniuje

„Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas.

Teismo nuomone, pareiškėja pareiškime nepateikė argumentų, kaip Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktas pažeidžia architektūros ar su ja susijusius interesus. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. šiame punkte nėra reglamentuojami klausimai, susiję su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu“, – teismo nutartyje dėsto teisėjų kolegija.

Anot teisėjų, profesinės savivaldos asociacijos turi teisę kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tik tose srityse, kuriose jai pagal įstatymą suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Reiškias, šiuo atveju, Architektų rūmai gali ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus.

„Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas nagrinėjamoje situacijoje yra paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams. <...> Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nutaria administracinę bylą pagal pareiškėjos prašymą nutraukti, kadangi prašymas yra paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto“, – rašoma nutartyje.

Tačiau Rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė stebisi šiuo teismo išaiškinimu.

„Mūsų manymu, teismas neįsigilino į architektūros sąvokos turinį, kuris išdėstytas Architektūros įstatyme, ir nesivadovavo šio įstatymo 3 straipsniu, kuriame tiksliai pasakyta, kas laikoma viešuoju interesu architektūros srityje. Teismas susiaurino architektūros sampratą iki fizinių aplinkos parametrų, nuošaly palikdamas faktą, kad architektūros sprendiniais yra derinami skirtingi visuomenės interesai ir šis derinimo procesas taip pat patenka į architektūros sąvokos turinį. Esame nusivylę, jog teismas laikėsi pozicijos, parankios tam tikroms interesų grupėms, bet tikrai ne visai visuomenei“, – pranešime spaudai kalba D.Bakšienė.

Šį sprendimą Rūmai gali skųsti per septynias dienas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pasak D.Bakšienės tai ir bus daroma.

„Visuomenės interesų derinimas, kuris yra vykdomas teritorijų planavimo metu ir kurį paneigia apskųsta Bendrojo plano nuostata, yra tiesiogiai susijęs su architektūra. Atsižvelgiant į tai, Rūmai šią Teismo nutartį skųs numatyta tvarka“, – teigia ji.

Primename, kad Architektų rūmai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekdami, kad Vilniaus bendrojo plano nuostata, pagal kurią, miesto tarybai pritarus, gali būti keičiamas užstatymo reglamentas kai kuriuose sklypuose, būtų pripažinta neteisėta. Tokį sprendimą miesto taryba gali priimti jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja nuo 2007 metų patvirtintame sostinės bendrajame plane, kuris galioja, kol rengiamas naujas planas.

Pernai, pasinaudojant šia nuostata, didesnį užstatymo aukštį taryba leido nustatyti 50 mln. eurų vertės architekto Danielio Libeskindo suprojektuotam komerciniam kompleksui Konstitucijos prospekte bei 320 mln. eurų vertės naujai Vilniaus kogeneracinės jėgainei Jočionių gatvėje.

Anot architektų, tarybai nusprendus leisti statyti didesnį ar aukštesnį pastatą, nei konkrečioje teritorijoje numato bendrasis planas, iš proceso eliminuojama visuomenė, todėl pažeidžiamas viešasis interesas.