Abu šie objektai – tai vingiuotų linijų sporto stadionai, kuriuos suprojektavo architektūros žvaigždė Zaha Hadid. Vis dėlto irakiečių kilmės Londono architektė sulaukė kritikos dėl pernelyg plačių užmojų, rašo laikraštis „The Guardian“.
Šią savaitę Japonijos sporto vadovai pagaliau nusileido visuomenės spaudimui ir kritikai, kad Z.Hadid suprojektuotas stadionas 2020-ųjų Tokijo olimpiadai pernelyg didelis ir brangus. Japonai ketina stadioną sumažinti ketvirtadaliu.
80 tūkst. žiūrovų turintis talpinti stadionas, pakeisiantis dabar toje vietoje stovintį 1958 metais statytą 48 tūkst. vietų statinį, yra lengvas ir darnus, pasak pačios Z.Hadid, o jo struktūra sukuria dinaminį tiltą, jaudinančią naują kelionę lankytojams.
Vis dėlto Japonijos architektus projektas papiktino. Pasak jų, Z.Hadid kūrinys šiurkščiai disonuoja su aplinka, iškilęs 70 metrų virš žemų pastatų ir parkų dominuojamame vakarų Tokijo rajone, šalia Meidži šventyklos, kur neleidžiama statyti aukštesnių nei 15 metrų pastatų.
Šimto žmonių grupė su 85 metų architektūros patrairchu Fumihiko Maki priešakyje pasirašė peticiją, kurioje piktinasi, kad Tokijui suprojektuotas statinys – du ar tris kartus didesnis už olimpinius stadionus Londone ir Atėnuose ir daugiau nei trigubai brangesnis. Projekto kaina – 300 mlrd. jenų (7,4 mlrd. litų).
Reaguodama į augantį spaudimą, Japonijos sporto taryba paskelbė, kad ketina sumažinti planuojamo stadiono plotą ketvirtadaliu, iki 220 tūkst. kvadratinių metrų, o biudžetą apkarpyti iki 180 mlrd. jenų. Bet ši suma vis tiek beveik 40 proc. didesnė už pradinę vyriausybės sąmatą naujam stadionui.
Tai ne pirmas kartas, kai Z.Hadid užmojai pasirodo per platūs net olimpinių žaidynių organizatoriams.
2012-ųjų Londono olimpiadai ji buvo suprojektavusi milžinišką vandens sporto centrą, sudarytą iš dviejų atskirų pastatų, banguojančių olimpinio miestelio pakraščiuose tarsi dvi rajos.
Vis dėlto biudžetas neleido fantazijai įsismaginti ir projektas buvo sumažintas perpus.
Prieš savaitę viso pasaulio dėmesio sulaukė kitas Z.Hadid projektas – Kataro Al-Wakrah stadionas 2022-ųjų futbolo pasaulio pirmenybėms. Lenktos statinio linijos daug kam pasirodė panašios į moters lyties organus, o „vaginos stadiono“ atvaizdai išplito internete.
Pati architektė tvirtina, kad putnūs pastato „skvernai“, prasiskiriantys virš ovalios centrinės angos, įkvėpti tradicinių vietinių valtelių burių.
Vis dėlto kitiems jie labiau primena lytines lūpas.
JAV humoro laida „The Daily Show“ stadiono vaizdus papildė gaktos plaukų mišku, o Z.Hadid pavadino „Dalykų, į kuriuos gali įeiti, Georgia O'Keeffe“, lygindami ją su XX a. pradžios amerikiečių menininke, kurios gėlių pumpurų atvaizdai taip pat primindavo moterų lyties organus.
Humoro laida net pasiuntė į paieškas savo sporto korespondentą, kad rastų stadiono klitorį – „spaudos centrą“.
Feministinis tinklalapis „Jezebel“ taip pat žodžių į vatą nevynioja: „Bet kuris įžvalgus žmogus iškart pamatys, kad pastatas atrodo kaip ne kas kita, o milžiniška vagina.“
Kataro sostinėje Dohoje, kurios horizontą jau puošia Jeano Nouvelio tampono formos bokštas, į šias pastabas – nebūtinai kritiką – kol kas reagavo santūriai, tačiau konservatyvesni šalies kaimynai Arabijos pusiasalyje greičiausiai nebus patenkinti.
2011 metais Saudo Arabijos dvasininkas šeichas Muhammadas al Shahranis į šuns dienas išdėjo naujo oro uosto Džidoje planus.
Projektuotojus jis apkaltino „vakarų sąmokslu“ pastatyti oro uostą, kuris primintų gulinčios moters kūną, virš kurio kyšotų faliniai kontrolės bokštai, o po jais „lėktuvai judėtų tarsi spermos trajektorijomis“.
Z.Hadid tokius geidulingus palyginimus atmeta.
„Turėtų būti gėda kalbėti tokias nesąmones, – architektę cituoja „Time“ žurnalas – Ką jie sako? Kad viskas, kas turi angą, yra vagina? Absurdas.“
Prieštaringa architektė
Lenktų linijų karalienė ledi Z.Hadid yra viena paklausiausių pasaulio architekčių, kurios vilnijantys balti statiniai puošia miestus nuo Abu Dabio iki Baku. Savo ranką ji išbandė projektuodama tiek miestų horizontus, tiek futuristinę avalynę, raitytus papuošalus ir akį rėžiančias jachtas. Vis dėlto sėkmė jai šypsojosi ne nuo pradžių.
Z.Hadid gimė Bagdade 1950 metais. Ji studijavo matematiką Beirute, o vėliau Londone baigė architektūros studijas.
Iš pradžių kolegos ją laikė „popierine architekte“ – jos netaisyklingų formų projektai atrodė neįgyvendinami. Pirmasis Z.Hadid pastatas buvo 1994 metais Vokietijoje pastatyta nedidelė gaisrinė, kurios pakrypusios sienos ir kampuoti laiptai ugniagesiams ne itin patiko.
Prabėgus beveik dešimtmečiui tai buvo vis dar vienintelis realizuotas jos pastatas, tačiau po praėjusio amžiaus dešimtmečio užsakymai ėmė lietis nuo BMW būstinės Leipcige iki Guangdžou operos Kinijoje.
Z.Hadid – pirmoji moteris, laimėjusi architektūros Nobeliu laikomą Pritzkerio prizą (2004 metais). Ji dukart apdovanota RIBA Stirlingo prizu, už Maxxi meno centrą Romoje ir Evelyn Grace akademiją Londone. Jos firmoje dirba 400 darbuotojų, kurie kuria projektus 40-tyje šalių, taip pat ir centrinio banko ir parlamento pastatus Irake.
Z.Hadid taip pat sukūrė laimėjusį projektą Guggenheimo muziejui Vilniuje. Tik abejotina, kad jis artimiausiu metu būtų įgyvendintas.
