Nelaimių ir nuostolių skaičius išauga
„Gjensidige“ duomenimis, savaitgaliai yra tos dienos, kurios, deja, suteikia žmonėms ne vien tik džiaugsmą. Gaisrų nuostoliai, vagystės, netgi buto užliejimai – didžioji šių draudžiamųjų įvykių dalis fiksuojama šeštadieniais ir sekmadieniais. „Taip yra dėl to, kad arba mūsų nėra namie, ir tuo pasinaudoja vagys, arba nėra kaimyno, kuris negali kuo skubiai imtis priemonių prakiurus vamzdžiui, arba tiesiog atsipalaiduojame ir nebesame tokie budrūs, kaip įprastomis darbo dienomis, kai daugelio mūsų dienotvarkė yra dažniausiai aiški“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Savaitgalių riziką gaisrų ir kitų nelaimių suvestinėse įžvelgia ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė.
„Kaip rodo mūsų statistika, savaitgaliais gaisruose žūsta daugiau žmonių. Remiantis kelerių pastarųjų metų gaisrų analize, daugiausia tai nutinka šeštadieniais ir sekmadieniais. Pernai daugiausia žmonių žuvo sekmadienį, kiek mažiau – šeštadienį. Tiesa, 2016 metais tokia skaudžių nelaimių diena buvo ir penktadienis. Šias dienas metai iš metų papildo dar ir įvairių pašalpų gavimo dienos – šias dienas jaučia ir Bendrasis pagalbos centras, ir Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“, – aiškina L. Nuobarienė.
Ji taip pat priduria, kad pagal žuvusiųjų skaičių pirmaujantys mėnesiai yra kovas, balandis ir gegužė. Kovas ir balandis vis dar tebėra šildymo sezono mėnesiai, o pavasario mėnesiais žmonės ima deginti žolę ir skaudžių nelaimių riziką padidina žolės gaisrai.
Tampame nebe tokie budrūs
„Pernai vien sekmadieniais gaisruose žuvo 21 gyventojas, o šeštadieniais – 19. Tas pats pasakytina ir apie gaisruose žuvusiųjų vaikų skaičių – daugiausia tragedijų įvyko savaitgaliais ir trečiadieniais. Šeštadieniais ir sekmadieniais gaisrų kyla daugiau, ir net jei jų metu žmonės nežūva, traumų skaičius šiomis dienomis irgi padidėja“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja.
Jos teigimu, savaitgaliais paprastai daugiau laiko praleidžiame namuose, tuo metu daugumai mūsų nereikia eiti į darbą, todėl stengiamės ilsėtis, atsipalaiduoti – natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis mūsų budrumas sumažėja. Kaip vieną iš savaitgalio rizikos veiksnių L. Nuobarienė pamini ir alkoholio vartojimą. Dėl šių aplinkybių žmonės užmiršta nesaugiai palikę įjungtus elektros prietaisus ar užmiega rūkydami lovoje.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atkreipia dėmesį ir į savaitgaliais išaugusius gaisrų skaičius sodo nameliuose ar nuolat negyvenamose užmiesčio sodybose. Jei užkuriama seniai nevalyta krosnis ar uždegama žolė, gyvenamųjų patalpų gaisro tikimybė stipriai išauga. Vasaros savaitgaliais išauga tragiškų įvykių vandenyje skaičius, o pavasarį, tirpstant ledui, padidėja nelaimių ant ledo rizika, ypač – poledinės žūklės mėgėjams.
L. Nuobarienė atkreipia dėmesį, kad savaitgaliais sumažėjus žmonių budrumui jiems nelabai gali padėti priminimai apie saugų elgesį. „Pagrindinis patarimas būtų įsirengti gyvenamosiose patalpose dūmų detektorius, o kilus gaisrui ar nutikus kitokiai nelaimei kuo skubiau skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tai aktualu prisiminti visomis savaitės dienomis, tačiau savaitgaliais tai – dar aktualiau“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė spaudai.
Mes ilsimės, o vagys dirba
Nors mūsų šalies policijos nusikaltimų statistikoje savaitgalių rizikos veiksnys nefiksuojamas, tačiau pareigūnai stebi tam tikrą vagių suaktyvėjimą ilgaisiais savaitgaliais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimu nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai, ypač priklausantys organizuotoms grupėms, yra ne tik budrūs, bet ir išmanūs. Planuodami vagystes jie stebi, kokią informaciją skelbiame socialiniuose tinkluose. Jei pasidalijome nuotraukomis, kad esame išvykę į kitą miestą ar toliau nuo namų esančią užmiesčio sodybą, neturėtume būti tokie tikri, kad šia informacija nepasinaudos ir už mus budresni vagys.
„Daug ar neatsakingai pateiktos informacijos apie žmonių gyvenimo būdą socialiniuose tinkluose yra pagalba vagims. Organizuoti vagys, kuriuos domina tik pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, moka naudotis įvairiomis technologijomis, pavyzdžiui, į jūsų automobilį jie gali įmontuoti siųstuvą, kuris jiems praneš apie jūsų judėjimą. Jie taip pat naudoja ir dronus bei kitas priemones“, – sako S. Šemis.
Jis atkreipia dėmesį, kad budrumo pakanka ir neprofesionaliems bei neorganizuotiems vagišiams. Tokie yra dažniausiai nuo narkotikų priklausomi asmenys, jiems aktualus bet koks grobis – net šaldytuve esantis maistas. Tokie asmenys pasirenka kur nors prie miško, kraštiniuose sklypuose esančius namus, stebi, kaip dega šviesos arba ieško daugiabučiuose namuose neužrakintų butų, į kuriuos be vargo pateikę pagrobia prieškambariuose laikomą turtą.
S. Šemis taip pat pastebi, kad tiek Vilniaus apskrityje, tiek ir visoje Lietuvoje vagysčių iš gyvenamųjų patalpų keletą metų iš eilės mažėja. Nuo 2008 metų, kai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų Lietuvoje siekė 6076, iki 2015 metų, kai per metus tokių įvykių fiksuota 3000 – šios kategorijos nusikaltimų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Pagrindinės priežastys – nemažai vagių emigravo į kitas Europos šalis, kur jų laukia lengviau prieinamas ir vertingesnis grobis, tai pat didėjantis saugios kaimynystės grupių skaičius, išaugęs žmonių sąmoningumas ir gebėjimas geriau apsaugoti savo turtą bei iniciatyvi policijos veikla tiriant ir užkardant tokius nusikaltimus.
