2015-ųjų rugsėjį vidutinė buto kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo 1542 eurai. Lygiai po metų – jau 1678 eurai. Kai kuriais mėnesiais kainos kilo apie 20 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį, kas vidutinio dydžio 50-ies kvadratinių metrų būstui sudarytų apie 1000 eurų brangimą.
Prieš metus, 2017-aisiais vieną kvadratinį metrą Vilniuje buvo galima įpirkti už vidutiniškai 1782 eurus, o šiemet rugsėjį – už 1826 eurus. Aruodas.lt sukaupta statistika rodo, jog kainos augimo „apsukos“ lėtėja, tačiau aplinkoje jau girdisi nuomonių, kad šiuo metu pirkti būstą yra pernelyg brangu. Per trejus metus kainos sostinėje užaugo beveik penktadaliu (18 %), dar sparčiau jos šoktelėjo Kaune (37 %). 2015-aisiais čia vieną kvadratinį metrą buvo galima nusipirkti praktiškai dvigubai pigiau, nei sostinėje (vidutinė kaina rugsėjo mėnesį – 813 eurų). Šių metų rugsėjo mėnesį vidutinė buto kvadratinio metro pasiūlos kaina Kaune buvo 1114 eurų.
Sakyčiau, kad ne tik išbrango tas pats kvadratinis metras, tačiau ir išaugo būstų kokybė, jų vietos vertė.
Lėčiausiai kainos augo Klaipėdoje – dešimtadaliu nuo 1061 euro už kvadratinį metrą 2015-ųjų rugsėjį iki 1168 eurų šiemet tą patį mėnesį. Pasidomėjome, ką apie tokias tendencijas mano nekilnojamojo turto brokeriai?
Naujas būstas – nauji ir kaimynai
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebėjo, kad iki šiol galėjome (ir vis dar galime) mėgautis rekordiškai žemomis paskolų palūkanomis, tačiau stambūs bankai ir analitikai jau kalba apie jų kilimą.
„Kai paskolos įmoka mažesnė nei analogiško būsto mėnesio nuomos kaina, žinoma, kad dauguma ryžtasi imti kreditą ir įsigyti nuosavą būstą. Toje pigių pinigų rinkoje pirkimų ir pardavimų buvo daug, tad ir statytojai nesnaudė: pradėti statyti kokybiškesni būstai (A energinės klasės), dedami šiltesni langai, fasadai, būstai statomi brangesniuose rajonuose. Todėl sakyčiau, kad ne tik išbrango tas pats kvadratinis metras, tačiau ir išaugo būstų kokybė, jų vietos vertė“, – svarstė M.Čiulada.
Kokie naujos statybos butai šiuo metu siūlomi Vilniuje, galite matyti spustelėję šią nuorodą.
Nekilnojamojo turto brokeris taip pat pastebėjo, jog dėl aukščiau minėtų priežasčių vis labiau išsiskiria naujo ir seno būsto kainos.
„Brangu? Brangu. Bet visi perka. Padūsauja ir netikėtai nusiperka kažką prabangaus, didelio. Per krizę kainos nukrito apie 40 proc. Bet buvo besidairančių į Rygą, kur nukrito perpus.
„Visi pamiršta dar vieną svarbų aspektą be mažesnių mokesčių. Pirkdamas naują būstą tu gauni „naujus“ kaimynus: jaunus, mokius. Tai vis tik lemia gyvenimo kokybę. Sename daugiabutyje dažniausiai jaunas, aktyvus miestietis, siekiantis kažką sutvarkyti, susiduria su gyventojų pasipriešinimu: „Ne, gerai kaip yra. Nenoriu. Nereikia. Netrukdykite manęs.“ Yra dalykų, kuriuos pavyktų sutvarkyti tiesiog vieną dieną visiems susiėjus į talką – tai lengviau įgyvendinti naujuose projektuose“, – pastebi pašnekovas.
Kita vertus, nauji projektai turi ir minusų: infrastruktūra, vaikų darželiai vis dar yra likusi senuosiuose rajonuose, todėl vaikus tenka vežti būtent ten.
Naujų projektų Vilniuje žemėlapį rasite šioje nuorodoje.
Brangu? Na, taip, brangu
Paklaustas apie aukštas nekilnojamojo turto kainas M.Čiulada juokauja: „Dirbu nekilnojamojo turto srityje 17 metų ir dar niekad niekas nepasakė, kad, žinote, visai pigiai kainuoja būstai šiuo metu. Visada buvo brangu.“
Vis dėlto nekilnojamasis turtas labai glaudžiai susijęs tiek su pinigų infliacija, tiek su ekonomikos ciklais ir tendencijomis.
„Brangu? Brangu. Bet visi perka. Padūsauja ir netikėtai nusiperka kažką prabangaus, didelio. Per krizę kainos nukrito apie 40 proc. Bet buvo besidairančių į Rygą, kur nukrito perpus ir laukiančių, „kur dar tie 10 proc. nuo kainos?“. Pagalvokite apie mūsų pajamų lygį – jis dar niekada nėra buvęs toks aukštas ir nuolat auga“, – atkreipia dėmesį M.Čiulada.
Pašnekovo teigimu, niekas dirbtinai nekelia kainų: jei parduoda – gerai, neparduoda – nuleidžia kainą 5 proc. ir laukia naujų pirkėjų.
„Buvo metas, kai dar statytojas tik pradeda kasti duobę, o jau pusė butų – parduota. Tuomet sakyčiau, arba kažkas blogai su kaina, rinka „nesveika“. Dabar, sakyčiau, situacija yra „sveika“: iki namo užbaigimo didžioji dauguma butų yra parduodami. Pastatytuose objektuose nėra daug neparduotų butų“, – sako M.Čiulada.
Sakyčiau, kad labiausiai nulemia kainos ir kokybės santykis. Nes jei tikėtume, kad pirkėjams aktualiausia kaina, tuomet pardavimais ir statybomis turėtų pirmauti Perkūnkiemis.
Derėtis šiuo metu galima tik dėl „vaizdo į konteinerį“
Kalbėdamas apie butus, kurie visuose objektuose lieka paskutiniai, M.Čiulada akcentuoja, kad praktiškai kiekviename projekte bent vienas butas turi „vaizdą į konteinerį“. Bent vienas yra nepatogaus suplanavimo, turi ilgą koridorių ar kitą sunkiai panaudojamą erdvę.
„Taip, šie butai užsibūna. Tuomet vienintelis derybinis argumentas lieka kaina. Pirkėjui „nenupieši“ gražaus vaizdo. Tokiuose butuose galima derėtis, nes pirkėjas perka tokį „netobulą“ butą, daro kompromisą, tačiau tuomet turi būti pasiektas tinkamas kainos ir kokybės santykis“, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ atstovas.
Dėl šios priežasties dalis butų parduodama dar nepastačius namo: kai kurie skuba „išsižvejoti“ geriausią vaizdą, suplanavimą, langų kryptį. Jie taip pat savotiškai rizikuoja, nes perka didžiulį pirkinį jo nematę, „nepačiupinėję“, pasikliaudami architektų vizualizacijomis.
Aruodas.lt apklausos duomenimis, būstas dažniausiai išsirenkamas atsižvelgus į jo kainą (93 proc. respondentų), antroje vietoje rikiuojasi vieta (83 proc. respondentų), trečioje – statybos kokybė (79 proc.)
„Sakyčiau, kad labiausiai nulemia kainos ir kokybės santykis. Nes jei tikėtume, kad pirkėjams aktualiausia kaina, tuomet pardavimais ir statybomis turėtų pirmauti Perkūnkiemis“, – šypsosi M.Čiulada.
Vis tik pirkėjai pasveria kitus privalumus. 64 proc. Aruodas.lt apklausoje dalyvavusių respondentų itin svarbus susisiekimas, 38 proc. – aplink esanti infrastruktūra.
Išaugo ir statybos kaštai: medžiagų kainos, statybininkų atlyginimai. Iš tiesų šiandien statybininkai kainuoja brangiai, mėginama ieškoti tam „priešnuodžių“, įdarbinama daug ukrainiečių statybininkų.
Kadangi būstas – itin brangus pirkinys ir dažniausiai – įsipareigojimas didesnei pusei gyvenimo, pašnekovo teigimu, dalis jaunų žmonių renkasi išperkamosios nuomos paslaugą vien tam, kad galėtų pajusti būstą, jo kokybę, ar nuo tos konkrečios miesto vietos patogus susisiekimas, ar toks suplanavimas patenkina visus šeimos poreikius.
Kaune labiausiai brangsta maži būstai
Kauno Senamiestyje įsikūrusios nekilnojamojo turto studijos „Azaro“ vadovas Mantas Navikas pripažino, jog laikinojoje sostinėje nuo 2015-ųjų būstai iš tiesų stipriai pabrango. Labiausiai – mažos kvadratūros butai naujos statybos objektuose.
„Kainos nuo euro įvedimo tikrai labai ženkliai pasikeitė. Sakyčiau, kuo mažesnio ploto turtas, tuo jo kvadrato kaina yra didesnė. Vieno kambario būtų kaina paaugo gal net 40 proc., augdama po 10-12 proc. per metus. Dviejų kambarių butai miegamuosiuose rajonuose pabrango apie 35 proc. per šiuos trejus metus. Trijų kambarių butai brango apie 30 proc.“, – vertino M.Navikas.
Mažesnio ploto butų Kaune skelbimus rasite lankomiausiame NT portale Aruodas.lt per šią nuorodą.
Pastaraisiais metais labiau pabrango ir didžiausio ploto – 4 kambarių butai – iki 15 proc. per metus.
Nekilnojamojo turto kainos labiausiai augo Kauno centre esančiuose būstuose. Didelių pokyčių nejaučiama tik itin didelių namų rinkoje (300-500 m3), tačiau tokiam būstui nedidelė ir paklausa.
Į tokius namus ima žvalgytis nekilnojamojo turto vystytojai, planuodami, kaip juos suskaidyti į mažesnius butus, kotedžus. Prabangaus turto kainos taip pat augo mažiau, nei visų nekilnojamojo turto objektų.
Brango ir gyvenamosios paskirties sklypai, seni pastatai, kurie parduodami planuojantiems juos griauti ir statyti ką nors naujo. Ir šiuo metu Kaune parduodama gana daug sklypų statyboms, brangsta turintys išvystytą infrastruktūrą, privažiavimus.
M.Navikas svarsto, kad kainos augimą sąlygoja ne vien nekilnojamojo turto vystytojų godumas ar pirkėjų troškimas nors ir brangiai, įsigyti nuosavą būstą.
Nenorėčiau tikėti, kad kainos ateinančiais metais augs daugiau nei 5 proc. – jau dabar žmonės domisi ir ieško mažiau.
„Išaugo ir statybos kaštai: medžiagų kainos, statybininkų atlyginimai. Iš tiesų šiandien statybininkai kainuoja brangiai, mėginama ieškoti tam „priešnuodžių“, įdarbinama daug ukrainiečių statybininkų“, – sako nekilnojamojo turto brokeris.
Kainas keliame...patys?
Kodėl didmiesčiai orientuojasi į mažos kvadratūros (apie 40 m²) butus?
„Statytojai – verslūs žmonės. Jie pastebi, kad vieno kvadratinio metro kaina tuo didesnė, kuo mažesnis nekilnojamojo turto objektas. Ta tendencija tikrai pastebima ir Kaune. Didelių butų kvadrato kaina gal ir patrauklesnė, bet... žmonės jų tiesiog neįperka. Todėl statomi maži butai ir jie sėkmingai parduodami. Žmones perka ir talpinasi į tą mažą kvadratūrą“, – sako „Azaro“ nekilnojamojo turto studijos vadovas.
Jauni pirkėjai ir šiemet pakankamai aktyviai ieško būsto. Dėl šios priežasties nusiderėti dėl mažos kvadratūros būsto kainos – labai sudėtinga.
„Derėtis galima tuomet, kai objektas nelikvidus. Tai jei matai sieną už 5 metrų nuo lango – bandyk. Kita vertus, tokiais atvejais kaina automatiškai yra mažesnė, statytojai nėra kvaili ir iš karto formuoja tokiam objektui kitokią kainoradą. Kai objektas geras – nėra kaip derėtis: jei norite nusiderėti – tiesiog nepirkite“, – juokiasi M.Navikas.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos Kaune iš tiesų nėra mažos, tačiau tam įtakos turėjo ir dvigubai išaugusi būsto nuomos kaina.
„Investuotojai, turintys pinigų... tiesą sakant, net ir neturintys pinigų, o tiesiog galimybes pasiskolinti, ima kreditus ir perka antrą, trečią, n-tąjį būstą. Nuomai. Būtent tai ir skatina kainų augimą – masinis noras išnuomoti. To nuomojamo turto dabar yra labai daug ir išnuomoti butą paprastame miegamajame rajone jau tampa sudėtinga“, – pastebi M.Navikas.
Jis teigia prognozavęs, jog ir 2018-aiaisiais kainos augs vos keliais procentais – taip nenutiko.
„Kitais metais prognozuoju tą patį. Netikiu kainų augimu. Žinoma, miestas tvarkosi, viskas gerėja, bet bent jau senos statybos būstų pardavėjai tikrai turėtų kažką papildomo padaryti, norėdami išlaikyti kainas esamame lygyje – galbūt renovuoti savo būstus? Sena statyba prieš naują turėtų stipriai nublankti. Apskritai nenorėčiau tikėti, kad kainos ateinančiais metais augs daugiau nei 5 proc. – jau dabar žmonės domisi ir ieško mažiau“, – pokalbį baigia M.Navikas.
Kokių butų Kaune šiuo metu siūloma, pamatysite spustelėję šią nuorodą.
