„Mes tikrai kalbame apie galimybę visas ministerijas perkelti į vieną pastatą, vieną instituciją“, – praėjusią savaitę 15min konferencijoje sakė kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų vertinimu, tokio pastato, kuris galėtų sutalpinti visą vyriausybę, Vilniuje nėra. Tačiau „Hanner“ savininkas A.Avulis teigia pasiruošęs jį pastatyti per 2-3 metus Žalgirio stadiono vietoje.
Kol kas – pavieniai projektai
Daugiau nei 6 hektarų ploto kvartalą Žalgirio stadiono vietoje A.Avulis pamažu tikisi baigti statyti iki 2025 metų. Kol kas detalaus jo vaizdo nepateikia, o žiniasklaidai pasigiria tik apie vieną ar kitą projektą teritorijoje.
Pavyzdžiui, neseniai pradėtos viešbučio „Marriott“ statybos, tikimasi kitų metų kovą arba balandį pradėti gyvenamųjų namų ir verslo centro, kuris šiuo metu yra projektuojamas, statybas.
„Lieka dar pakankamai didelė teritorija, kur numatome ir administracinės paskirties pastatus“, – 15min užsiminė A.Avulis.
Jo teigimu, ilgai truko požeminio parkingo planavimas – didesnėje nei 6 hektarų teritorijoje numatyta 2 tūkst. automobilių stovėjimo vietų.
„Susidėliojom, su savivaldybe susiderinom įvažiavimus ir išvažiavimus iš to parkingo. Taip pat pakankamai sudėtingas buvo komunikacijų privedimas, tai dabar visą tą koncepcinį modelį turime, kur bus praėjimai, kur bus aikštės, kur bus pėsčiųjų promenada. Visos teritorijos koncepcinis planas yra aiškus, jį etapais kiekvienais metais vykdysime“, – kalbėjo „Hanner“ savininkas.
Visą 6 hektarų teritoriją apstatyti A.Avulis tikisi iki 2025 metų, tačiau, jeigu staiga atsirastų didelė paklausa, tarkime, užsakymą duotų S.Skvernelis, statybos kaipmat prasidėtų.
„Mes dirbame ir statome greitai. Esminis klausimas yra paklausa, yra tam paklausa, ar ne. Mes negalime statyti pastatų, jeigu paklausos nėra. Jeigu ji būtų suformuota, tai pastatyti pastatą, įrengti tokias administracines patalpas, tarkime, Estijoje keturios ministerijos buvo sukeltos į vieną vietą, tai tą galima padaryti per dvejus, maksimaliai trejus metus“, – sakė A.Avulis.
S.Skvernelį pagyrė už drąsą
„Mes mielai pateiktume pasiūlymus šitoje teritorijoje pastatyti pastatus – ar vieną ar kelis, kuriuose galėtų įsikurti ir ministerijos, ir kitos valstybinės institucijos“, – aiškino A.Avulis.
Pastatų išdėstymo schema yra. Šią teritoriją mes matome kaip skirtą pėstiesiems, joje nebus gatvių pravažiuojančių, transportas galės įvažiuoti tik aptarnaujantis, visa teritorija bus atiduota pėstiesiems, ji turės būti draugiška ir artima žmogui, – sakė A.Avulis.
Jis aiškino, kad turi koncepcinį planą, kaip turi atrodyti visas Žalgirio kvartalas: „Mes pernai buvome su Architektų sąjunga surengę kūrybines dirbtuves, jų metu šešios komandos teikė pasiūlymus, kaip matytų pastatų išdėstymą šitoje teritorijoje. Kai kurios idėjos buvo patrauklios, ir mes, pasinaudodami šita medžiaga, išsirinkome iš kiekvieno pasiūlymo geriausius sprendimus, juos sudėjome į vieną ir dabar turime tą versiją, tokį planą, kuris mums atrodo įdomiausias ir patraukliausias. Pastatų išdėstymo schema yra. Šią teritoriją mes matome kaip skirtą pėstiesiems, joje nebus gatvių pravažiuojančių, transportas galės įvažiuoti tik aptarnaujantis, visa teritorija bus atiduota pėstiesiems, ji turės būti draugiška ir artima žmogui.“
Apie jokius konkrečius administracinius ar kitokius pastatus A.Avulis 15min neprasitarė, tačiau, portalo žiniomis, konkrečių architektų pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti visas kvartalas ir administracinis pastatas, į kurį galėtų sutilpti keli tūkstančiai visose ministerijose dirbančių valdininkų, jis turi.
„Idėja nėra nauja, ji sklando jau keletą metų. Estijoje, Taline toks projektas pradėtas ne mažiau nei prieš trejus metus. Lietuvoje tas klausimas irgi buvo svarstytas ankstesnės Vyriausybės, bet turbūt pritrūko politinės valios ir galbūt drąsos premjerui Algirdui Butkevičiui. Tos idėjos nėra naujos, Skvernelis gal kiek drąsesnis“, – sakė A.Avulis, pateikęs Vilniaus savivaldybės pavyzdį.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės institucijos prieš keliolika metų buvo išsibarsčiusios po 17 vietų, bet tuometis meras Artūras Zuokas idėją sukelti visas jas į vieną vietą „entuziastingai palaikė ir šioje apleistoje teritorijoje tada pradėjome formuoti Vilniaus miesto naująjį centrą.“
„Čia dabar yra įsikūręs ir Registrų centras, ir „Swedbank“, ir viešbučiai projektuojami yra, kiti verslo centrai įsikūrę, ir DNB bankas visai greta neseniai įsikūrė. Kai yra teisingai sustatoma struktūra, tai teritorija tampa patraukli. Labai svarbu teisingai sudėti visą infrastruktūrą, kad dirbantiesiems būtų ir patogu privažiuoti, patogu automobilius pastatyti, kad būtų kur papietauti ir pavakarieniauti, kad būtų galima įsigyti neatidėliotinų prekių“, – sakė A.Avulis.
Tą patį jis galvoja padaryti ir buvusio stadiono teritorijoje: „Manau, kad tą patirtį, kurią įgavome statydami, dirbdami kartu su savivaldybe, galima panaudoti ir kuriant tokį patrauklų administracinį ir verslo paskirties kvartalą šitoje teritorijoje.“
A.Avulis panosėje turi planą, kur koks pastatas turėtų stovėti, kiekvienam jų žada kviesti atskirus projektuotojus.
Mes turime atsižvelgti, kad rinkoje yra ir kiti projektai, pastatai, kurie statomi, manau, kad per ženkliai trumpesnį laiką mes fiziškai gal ir galėtume jį pastatyti, bet tiesiog poreikis, paklausa rinkoje kaži ar tokia būtų, – sakė A.Avulis.
„Kiekvienas pastatas turi būti išskirtinės architektūros, kad tai nebūtų paprasta kvadratinė dėžutė ir daugiau nieko. Kiekvienam pastatui skelbsime konkursą, kviesime Lietuvos ir užsienio architektus, kurie galėtų sukurti išskirtinės architektūros pastatus, kad ta teritorija būtų patraukli ir akiai, darytų įspūdį ir miesto gyventojams, ir svečiams.
Mes labai daug dėsime pastangų, kad būtų sukurta infrastruktūra – kad šitoje teritorijoje būtų sukurtas pakankamas vietų skaičius, kur žmonės galėtų pavalgyti, pavakarieniauti, mažos parduotuvės turėtų atsirasti“, – didelio prekybos centro Žalgirio kvartale A.Avulis įkurdinti nenorėtų.
Pastatai, jo teigimu, bus statomi priklausomai nuo paklausos.
„Pastatų galime statyti tiek, kiek yra poreikis rinkoje. Mes turime atsižvelgti, kad rinkoje yra ir kiti projektai, pastatai, kurie statomi, manau, kad per ženkliai trumpesnį laiką mes fiziškai gal ir galėtume jį pastatyti, bet tiesiog poreikis, paklausa rinkoje kaži ar tokia būtų“, – kalbėjo „Hanner“ savininkas.
Planus gali sugriauti stadionas
Tam, kad A.Avulis galėtų Žalgirio stadiono vietoje daryti, ką panorėjęs, Vilniaus savivaldybė turi pakeisti bendrąjį planą, kuriame yra numatyta vieta futbolo arenai. A.Avulis netgi neatmeta galimybės bylinėtis su Vilniaus savivaldybe, jeigu planas nebus pakeistas.
Tuo metu futbolo sirgaliai puoselėja viltis jį išsaugoti. Antradienį jie netgi išplatino stadiono finansinį planą.
„Investicinis planas remiasi prielaidomis, kad Vilniuje, kaip ir numatyta bendrajame miesto plane, atsiras ne tik Nacionalinis, tačiau ir Žalgirio futbolo stadionas, nes šie objektai nėra susiję vienas su kitu. Investiciniam planui, siekiant išvengti galimų spekuliacijų, pasirinktas pesimistinis scenarijus, kuriame pajamos yra sumažintos, o išlaidos stadiono išlaikymui yra padidintos. Rengiant investicinį planą, buvo remiamasi panašių objektų Lietuvoje duomenimis. Taip pat, siekiant užtikrinti stadiono gyvybingumą, numatyti kasmetiniai atidėjimai į rezervinį fondą, kuris būtų naudojamas remontui ateityje. Projektui pastabas ir pasiūlymus taip pat pateikė ir finansų specialistai, besidarbuojantys „didžiojo ketverto“ konsultacijų ir audito bendrovėse“, – rašoma plane.
