Nuo šiol tarybos nariai aktyviai plėtos veiklą kviesdami prisijungti įmones, kurioms artimos žaliųjų pastatų idėjos. Planuojama, jog po metų tarybos narių skaičius bus 20, o per dvejus metus perkops 30.
„Tarybą įsteigėme reaguodami į nekilnojamojo turto plėtros tendencijas. Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama energiniam pastatų efektyvumui, aplinkos tausojimui, aukštesnei gyvenimo kokybei ir viso statybų proceso tvarumui užtikrinti“, – sako Arvydas Avulis, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos Prezidentas.
Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama energiniam pastatų efektyvumui, aplinkos tausojimui.
Pasak A. Avulio, tvarios aplinkos tendencijos Lietuvoje yra pradiniame etape – žalieji pastatai dar tik projektuojami ar vos pradėti statyti. Tvarios aplinkos kūrimui plėtoti reikia sutelkti visas pastangas – svarbus valstybės institucijų, investuotojų, kompanijų ir visuomenės bendradarbiavimas.
„Keliame tikslą transformuoti statybų rinką Lietuvoje, siekiant darnios raidos ir tvarios statybos įsigalėjimo. Rezultatams pasiekti vienijame skirtingų statybos sričių specialistų jėgas – nuo nekilnojamojo turto vystytojų, architektų, statybininkų, medžiagų tiekėjų ir kitų, – sako dr. Gintaras Stauskis, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos administracijos vadovas. – Kartu siekdami to paties tikslo įgyjame galimybę inicijuoti teigiamus pokyčius statybų rinkoje, gerinti pastatų ir miestų aplinkos kokybę ir žmonių gyvenimo sąlygas.“
Dr. G. Stauskio teigimu, permainas skatina užsienio kolegų patirtis, kai keliant specialistų kompetenciją ir tobulinant šalies įstatymus, kuriami išties tvarūs, ekonomiškai gyvybingi ir žmogui palankūs pastatai bei formuojami ateities miestai. Dar prieš įkuriant Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą buvo sukurta tvarios statybos platforma Construction21.lt – vienoje vietoje surinkti geriausi Lietuvoje statytų pastatų pavyzdžiai ir suburta šia kryptimi dirbančių specialistų bendruomenė. Šiemet įsteigta taryba veiklą pradėjo nuo žaliųjų pastatų specialistų mokymų programos.
Kaimyninės, o taip pat ir kitos Europos šalys, tvarios aplinkos kūrimo srityje yra pažengusios kur kas toliau nei Lietuva – daugelyje jų žaliųjų pastatų tarybos veikia ilgiau nei dešimtmetį, o 1999 metais įkurta 102 šalių organizacijas vienijanti pasaulinė organizacija Pasaulio žaliųjų pastatų taryba (angl. World Green Building Council). Pagal tarptautinį žaliosios statybos BREEAM standartą žaliųjų pastatų sertifikatus pasaulyje jau gavo per 15 tūkst. projektų, o užregistruota per 40 tūkst. paraiškų.
Varšuvoje kasmet vertinami geriausi Rytų ir Centrinės Europos žaliųjų pastatų projektai, taip pat apdovanojami ir miestai, kuriuose sėkmingiausiai vyksta tvarios aplinkos kūrimo procesai. A. Avulio teigimu, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba planuoja tokius konkursus organizuoti ir Lietuvoje, o su geriausiais projektais dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir parodose.
„Vis dėlto Lietuvoje žengti pirmieji teigiami žingsniai žaliųjų pastatų link – pamažu visuomenė formuoja tvarumo prioritetais grįstą požiūrį į aplinką, pastatytas pirmasis A klasės daugiabutis, suprojektuotas ir pradėtas statyti pirmasis A+ energinės klasės biurų pastatas, taip pat pradedama kalbėti apie pirmuosius pastatų BREEAM sertifikavimus“, – pabrėžia A. Avulis.
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos iniciatoriai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros prof. dr. Gintaras Stauskis ir Architektūros instituto direktorius doc. dr. Jonas Jakaitis. Tarybą įsteigė ir jai šiuo metu priklauso 9 organizacijos: AB „Hanner“, UAB „Vesta Consulting“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „COWI Lietuva“, UAB „Eko domu“, UAB „EEplius“, UAB „Tenko Baltic“, UAB „Betono mozaika“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.