Šimtą metų skaičiuojanti „Sparta“ anksčiau veikė Švitrigailos gatvėje, pagal įmonę pavadinta ir greta esanti autobusų stotelė. Tačiau prekės ženklą perpirkus naujiems savininkams, nuspręsta išsikelti.
15min skelbė, kad bendrovė „Sparta Textile“ (buvusi „VIP“), priklausanti danų tekstilininkams „JBS Textile Group“, praėjusių metų kovo pradžioje įsigijo „Spartos“ fabriką. Jiems priklauso „Spartos“ prekės ženklas, gamyba bei prekyba.
Į naujas patalpas – per 3 mėnesius
„Spartos“ vadovas Tomas Tumynas 15min aprodė naująsias patalpas sostinės Metalo gatvėje, į kurias perkėlė fabriką. Statiniai priklauso įmonei „Trailinga“, o ją netiesiogiai valdo T.Tumynas ir krepšininkas Donatas Motiejūnas.
„Spartos“ fabrikas anksčiau veikė Švitrigailos gatvėje ir įrenginiai buvo išdėstyti maždaug per 17 tūkst. kv. m plotą, tačiau, T.Tumyno teigimu, jų net lyginti negalima. Dabar gamyba ir administracija įsikūrusi apie 5,6 tūkst. kv. m plote.
„Ten buvo nenaudojamų pastatų, patalpų, todėl net lyginti labai sunku. Pavyzdžiui, senose patalpose sandėlis buvo kitame pastate, žaliavų sandėlis dar kitose, gamyba viename aukšte, pakavimas kitame. O čia suprojektuoja pagal technologinį procesą“, – 15min sakė jis.
Anot T.Tumyno, į naujas patalpas įmonė persikėlė per tris mėnesius. Tiesa, prieš tai teko susitarti ir iškelti prieš tai čia veikusias įmones.
„Iš Švitrigailos gatvės turėjome išsikraustyti kuo greičiau, todėl ir pačiam teko padėti nešioti dėžes. Bet persikraustėme, pajungėme visą įrangą per tris mėnesius“, – kalbėjo jis.
Į naujas patalpas bendrovė investavo virš 1 mln. eurų – didžioji dalis lėšų buvo skirta patalpoms, vamzdynams atnaujinti.
Stiprina įmonę, išleis D.Motiejūno kolekciją
Pernai 15min duodamas interviu T.Tumynas pasakojo ketinantis žengti į Rytų rinkas bei svarstė apie elektroninę prekybą, tačiau dabar sako, kad šiuos planus teko kiek pakoreguoti. Perkėlus fabriką pastebėta, kad prieš žengiant į naujas rinkas reikia padirbėti Lietuvoje.
„Reikėjo pakeisti įmonės logotipą, pakuotes ir jų dizainą, plėsti produkcijos pardavimą, eiti į daugiau parduotuvių. Kartu reikia atnaujinti internetinį puslapį, sustrateguoti socialinių tinklų komunikaciją ir žmonėms paaiškinti, kuo tos „Spartos“ kojinės tokios geros. Be to, reikia, kad ir kolektyvas geriau susidirbtų“, – kalbėjo jis.
T.Tumyno teigimu, kol kas dirbama ir žvalgomasi į Vakarų rinkas, kur įmonė dalyvauja valstybiniuose užsakymus. Pavyzdžiui, dabar „Sparta“ tiekia kojines Vokietijos kariuomenei.
„Būtų logiškas žingsnis eiti į kitas Baltijos šalis, tačiau kol kas mus labiau domina tokios didelės rinkos kaip Vokietija ir Šveicarija. Taip pat įdomi sritis – asmeniniai prekės ženklai, su jais planuojame dirbti Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje“, – kalbėjo jis.
Be to, įmonė planuoja išleisti ir žymaus krepšininko D.Motiejūno apatinių ir kojinių kolekciją. Ją, pasak T.Tumyno, pirkėjai balandžio pradžioje galės rasti „Aprangos galerijoje“ ir „Akropoliuose“.
Kaip gaminamos kojinės?
„Spartos“ produktų vystymo projektų vadovė Ieva Petrauskienė 15min aprodydama fabriką pasakojo, kad skirtingoms kojinėms reikalingi vis kitokie įrenginiai. Dalis mašinų mezga kojines su besiūle technologija, likusi įprastai, kuomet pirštų dalis užsiuvama jų užsiuvimo mašinomis.
„Nors ir naudojame mezgimo automatus, turime labai daug rankinio darbo. Kiekvienam gaminiui keliame reikalavimus ir siekiame, kad jis būtų ne tik geros kokybės, bet ir gražus bei estetiškas. Anksčiau tai buvo tiesiog kojinė, o dabar jos tapo svarbia aprangos dalimi, užtikrinančia, kad vartotojas gerai jausis tiek darbe, tiek laisvalaikio metu. Pastaraisiais metais kojinės tapo svarbia įvaizdžio dalimi“, – sakė ji.
Anot I.Petrauskienės, kojinės pradedamos gaminti nuo idėjos. Pirmiausia išsiaiškinamas poreikis, sukuriamas jos dizainas, konstrukcija, parenkamos žaliavos.
„Pavyzdžiui, sportinė kojinė turi atitikti tam tikrus reikalavimus atsižvelgiant į sporto šaką, žmogaus pėdos anatomiją, tam tikros vietos yra pastorintos, amortizuojančios, kai kur mezgami ventiliaciniai kanalai“, – kalbėjo I.Petrauskienė.
Kiekvienam produktui kuriama programa, kuri užtikrina, kad tam tikru metu įsijungs reikiami siūlvedžiai, mašinos sistemos.
„Mezgame pavyzdžius, juos išbandome ir tikriname, jeigu atrandame neatitikimų, atidirbam, kol išgauname, kad atitiktų kliento reikalavimus poreikius“, – aiškino I.Petrauskienė.
Anot jos, vidutiniškai viena kojinė mezgama 5 minutes, o per parą pagaminama 15 tūkst. porų kojinių.
Tiesa, nors atrodo, kad prie tokių kompiuterinių kojinių mezgimo automatų žmogaus nereikia, I.Petrauskienė tai paneigia.
„Pavyzdžiui, nutrūko siūlas, mašina sustoja, todėl kažkas turi tą siūlą pririšti ir paleisti mašiną. Nors mezgame gerais įrengimais, žmonės reikalingi, pavyzdžiui, jeigu išsidėvėjo detalė, staklės ne iš karto sustoja ir sulūžta, o gali pradėti daryti defektą, žmonės jį pastebi ir iškart gali pradėti ieškoti, kurią detalę reikėtų pakeisti“, – pasakojo ji.
I.Petrauskienės teigimu, prie mezgimo mašinų dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie turi išmanyti ne tik techninius niuansus, bet ir mokėti suprogramuoti jas. Tiesa, ji pripažįsta, kad tokių žmonių Lietuvoje niekas neruošia.
„Šios mašinos – tai kompiuteris ir mechanika viename. Todėl žmogus turi suprasti ir kaip įrengimas veikia iš mechaninės pusės, ir mokėti suprogramuoti, ir reikalui esant pakeisti programą. Jie reguliuoja ir greitį, tankumą. Visa tai reguliuojama kompiuteriniu būdu. Ne varžtelį pasukant, o nustatant parametrus“, – pasakojo ji.
Vėliau, jau numezgus kojines, prieš pakuojant, visoms kojinėms taikoma „termo relaksacija“ – tai procesas, kurio metu apdirbamas produktas, kad pirmo skalbimo metu nesusitrauktų ir produktas nepasikeistų. Priklausomai nuo kojinės, ji apdirbama garais arba vandeniu.
„Produktas pakliūna į 150 laipsnių temperatūros garų kamerą, kaip į krosnį, vėliau presas išlygina. To reikia, kad išgautume gražią išvaizdą, kurią matome parduotuvėje“, – tikino ji.
I.Petrauskienės teigimu, viena paskutinių procedūrų, prieš pradedant pakuoti, tikrinama kiekvienos kojinės kokybė – ar nėra defektų, ar atitinka dydį. Kiekviena kojinė yra tikrinama rankiniu būdu.
Jau vėliau jos poruojamos, uždedama etiketė, pakuojamos ir patenka į sandėlį, iš kurio keliauja pas užsakovus.
Vietoje kojinių gamybos – klaviatūros spragsėjimas
„Spartos“ gamybos patalpos Švitrigailos gatvėje pastatytos 1963 metais. 15min primena, kad vietoje buvusio „Spartos“ fabriko Švitrigailos gatvėje planuojama pastatyti technologijų miestelį.
Apie 1,84 ha ploto teritorijoje Švitrigailos gatvėje planuojama statyti 35 tūkst. kv. metrų ploto technologijų miestelį, kuriame 15 tūkst. kv. metrų ploto galėtų būti skirta biurams, 3,5 tūkst. kv. metrų – bendradarbystės erdvėms, taip pat svarstoma pastatyti konferencijų, renginių erdves, būstų, kavinių ir restoranų.
Į teritorijos pertvarką planuojama investuoti apie 50 mln. eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Iš legendinio kojinių fabriko „Sparta“ teliks tik kaminas: architektai pristatė pokyčius
