Atnaujinami daugiabučiai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir ryškių socialinių pokyčių

Šiandien jau šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 50 – 70 proc. šiluminės energijos, tačiau siekiant dar ženklesnių pokyčių pastatų energinio efektyvumo srityje, svarbu nuo pavienių daugiabučių renovacijos pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių, apimančių kvartalų ar pastatų grupių atnaujinimą.

Pastaraisiais metais vis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos metu, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių diegimo, atnaujinant gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą – šilumos trasas, vandentiekio ir nuotekų sistemas ir kt.

„2016 m. pasiūlytas naujas požiūris į renovaciją ir didesnis savivaldybių įsitraukimas padėjo žengti itin didelį žingsnį renovacijos srityje tiek kiekviename mieste, tiek visos Lietuvos mastu. Glaudus visų suinteresuotų grupių – gyventojų, administratoriaus, darbus prižiūrinčios įmonės ir savivaldybės – bendradarbiavimas užtikrina didžiausią modernizacijos darbų efektyvumą ir galiausiai – gerus rezultatus. Svarbu ir tai, jog kompleksinės renovacijos metu atsiranda rūpestis ne tik dėl savo daugiabučio, bet ir visos jį supančios gyvenamosios aplinkos“, – sako Daugiabučių renovaciją Prienuose administruojančios įmonės direktorius Algis Valatka.

BETA nuotr./Kvartalinė renovacija Lietuvoje

Gyventojų požiūrio svarba

Pavienių ar visų kvartale esančių daugiabučių modernizacijos tempus padidina savivaldybių iniciatyvumas, tačiau itin didelę reikšmę turi ir gyventojų požiūris, kuriuo vadovaudamiesi jie priima sprendimus. Ne paslaptis, jog greitai iš lūpų į lūpas sklindančios gerosios renovacijos patirtys bei tiesiogiai jaučiama renovacijos nauda labiausiai keičia gyventojų požiūrį į modernizaciją.

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis atkreipia dėmesį, jog tai, kaip gyventojai vertina daugiabučių modernizaciją, didžiaja dalimi lems ir įgyvendinamo projekto sėkmę.

„Kompleksinė renovacija žmonėms pirmiausia siejasi su gyvenimo kokybės pagerėjimu – ne tik mažesnėmis išlaidomis šildymui, bet ir saugesne, kasdieniams poreikiams labiau pritaikyta gyvenamąja aplinka. Dėl to svarbu koncentruotis į tuos modernizacijos aspektus, kurie realiai prisidės prie didesnės gyvenimo kokybės. Apskritai, projekto sėkmė labai dažnai priklauso nuo to, kaip žmonės jį priima, vertina – jeigu siūlomi pokyčiai bus priimti kaip nekokybiški, vadinasi pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko“, – teigia pašnekovas.

Taip pat M. Pakalnis pažymi, jog vienas iš sėkmingos renovacijos receptų – gyventojų supratimas, jog tai yra realiai naudinga ir reikalinga, o ne dar vienas iš šalies primestas projektas.

„Itin svarbu įtraukti gyventojus į procesą, kad šie galėtų išsakyti savo lūkesčius, jaustųsi prisidėję, o vėlesnius pokyčius priimtų kaip savo. Galimybė tiesiogiai prisidėti prie projekto skatina gyventojų susidomėjimą, todėl žmonės patys teikia pasiūlymus. Jeigu konkretus pasiūlymas negali būti įgyvendintas, nes didesnės gyventojų dalies noras buvo kitoks, žmogus vis tiek jaučiasi išklausytas, nes galutinis sprendimas nėra primestas „iš viršaus“, o tai labai svarbu tiek projekto eigai, tiek rezultatui“, – sako vyriausiasis Vilniaus miesto architektas.

Renovacija prisideda prie socialinių pokyčių

Kvartalinė renovacija ne tik išsprendžia įvairias pastatų ir juos supančios infrastruktūros problemas, bet ir skatina bendruomeniškumą bei mažina socialinę atskirtį.

„Visapusiški gyvenamosios aplinkos pokyčiai daro teigiamą įtaką ir bendruomenių socialumui – dažnai iki tol nebendravę tarpusavyje, po renovacijos žmonės pradeda bendrauti su kaimynais, praleidžia daugiau laiko drauge atnaujintose poilsio erdvėse aplink namus. Atsiranda bendruomeniškumo jausmas, įsijungia saugios kaimynystės principai – gyventojai pradeda jausti didesnę atsakomybę už sutvarkytą aplinką, kurią tausoja. Žinote, žmonės dažnai apsiriboja savo buto priežiūra, tačiau po atliktų darbų jų požiūris prasiplečia – svarbu ir tai, kas vyksta aplink gyvenamąjį namą ir kokia aplinka jį supa“, – sako Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė pabrėžia mažėjančios socialinės atskirties svarbą ir kitus emocinius aspektus.

„Kvartalinės renovacijos metu atnaujinami keli ar net keliolika namų paliečia ir svarbius socialinius, emocinius aspektus. Visų pirma, patiems žmonėms daug maloniau, kai matydami renovacijos teikiamus privalumus, jie ir patys dalyvauja programoje – nebereikia pavydžiai žiūrėti į atnaujinamus kaimyninius namus. Kitas itin svarbus aspektas – mažėjanti socialinė atskirtis. Atnaujinti daugiabučių kvartalai tampa labiau pritaikyti visoms socialinėms grupėms, ypač – vyresnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja J. Pikčiūnienė.