Projekto autoriai: NOA (Network of Architecture)
Vieta: Soprabolcanas (Soprabolzano), Italija
Įgyvendinta: 2018 m.
Ant to paties kalno stovėjo nedidelis Bergfink viešbutukas, kadaise priklausęs turtingam prekybininkui Bolzano. Viešbutis buvo tarsi gyvenvietės struktūros ašis, patogiai įsitaisiusi tarp miesto ir kaimo. Lokacija ir senasis viešbutis aiškiai neišnaudojo viso savo potencialo, o, norint sukurti tinkamą statinį, teko pirmykštį nugriauti. Bet jo vietoje buvo sukurtas tikras deimantas, tarsi skirtas kraštovaizdžiui papuošti ir vietinei bendruomenei bei svečiams džiuginti.
Pavadinimas Gloriette (glorious liet. šlovingas) sufleruoja poetišką mintį, jog naujasis viešbutis – tai perlas, nusėdęs nuostabiame gamtos kampelyje. Architektūros ir dizaino koncepciją padiktavo art nouveau epochos stilistika, kuri įkvėpė projekto kūrėjus savo laikui nepavaldžia estetika ir saikinga elegancija. Nepersistengta su puošnumo elementais, tačiau nepamirštas prabangos pojūtis. Supaprastinta architektūra pasižymi aiškiomis struktūromis, papildytomis itališką nuotaiką sukuriančiomis arkų formomis. Laisvumo suteikia fasade tarsi išbarstyti berėmiai langai, o modernumo – kelios didžiulės geometrinės formos, tarytum įsirėžusios į pastatą: kai kur tai miegamųjų kambariai, o ant stogo – pusapvalis baseinas ažūriniu stogu. Trys fasado pusės atrodo gerokai santūresnės, o atgręžtoji į vidinį kiemą išsiskiria trimačiu vaizdu, nes į nuo grindų iki lubų esančius miegamųjų langus žvelgiama per arkos formos balkonų sienas. Taip pat čia įrengta terasa su prašmatniu restoranu, taigi akivaizdu, kur vyksta pagrindinis veiksmas, šurmulys, bendravimas.
Arkų gausa – ne atsitiktinis struktūrinis sprendimas. NOA tikslingai įtraukė itališkoje kultūroje paplitusius motyvus. Dėl tos pačios priežasties buvo įrengtas tarsi nugnybtas stogas, lūžtantis dviem briaunomis. Toks stogas sudarė galimybę suformuoti itin estetišką įstiklintą vitriną viršuje esančiose SPA malonumų bei poilsio patalpose. Iš jų galima stebėti apylinkes, nusidriekiančias iki pat horizonto. Trečiasis motyvas, kur ne kur pasirodantis projekte, – rombo figūra. Ji atsikartoja stogo apdailoje bei į pastatą įsirėžusiuose tamsiuose tūriuose.
Viešbutyje yra 25 miegamieji, išsidėstę per tris aukštus. 7 sodo apartamentai turi privačius sodelio plotus, prieinamus tik jiems. Už sodo atsiveria vaizdas į recepciją, vestibiulį, restoraną ir lauko terasą. Iš lauko galima matyti pastato vidaus motyvų, tačiau ne per daug, kad nebūtų sutrikdytas svečių privatumas, bet pakankamai, kad būtų sužadintas praeivių smalsumas. Interjere juntamas art nouveau dvelksmas. Nedideli elegantiški baldai, kuriuos galima lengvai stumdyti pagal poreikį. Visur vyrauja tamsūs, tarsi kiekvieną objektą įrėminantys fragmentai: juodi langų rėmai, baldų korpusai, pabrėžiamos stalų kojos, traukinio bėgius primenantys iš vamzdelių suformuoti baro ir recepcijos baldų fasadai, juodi šviestuvų laidai, tamsūs apvalūs kilimai, apibrėžiantys zonas lyg saleles.
Prabangos interjerui suteikia tekstilė ir matiniai metalo paviršiai: didžiulis žalvarinis šviestuvo gaubtas laisvalaikio erdvėje, smulkesni šviesos įtaisai virš valgomojo stalų, dekoro elementai. Jaukumo įspūdį sustiprina naudojamas kambario kambaryje principas, kai ta pačia apdaila dengiamos grindys, sienos ir lubos – taip vietomis suformuoti itin jaukūs skaitymo ar poilsio kampeliai. Apartamentuose, kuriuose patalpų dalimi tampa fasade matomi išsišokę tamsūs tūriai, palei langus buvo suformuoti didžiuliai minkštasuoliai, o ištaigingiausiuose kambariuose – tų paslaptingų kubų sienos slepia privatumu ir ramybe spinduliuojančius židinio kambariukus.
NOA architektai sukūrė unikalų viešbutį, kuriame dėl atidžiai parinktų formų vis dar juntama praeities atmosfera. O originaliai interpretavus šiuolaikines struktūras, buvo įterptas modernumo motyvas. Dviejų epochų samplaika stilistiškai leido Gloriette išsiskirti ne tik iš landšafto, bet ir iš viešbučių gausos.
