„Apgailestaudamas turiu pripažinti, kad dėl didelio akademinio ir profesinio krūvio bei turimų visuomeninių įsipareigojimų negaliu tinkamai įvykdyti RAT pirmininkui privalomų priedermių ir dalyvauti Vilniaus RAT tarybos veikloje. Suvokdamas būtinybę keisti architektūros kokybę Lietuvoje ir labai vertindamas man išreikštą pasitikėjimą, bet tuo pačiu suprasdamas atsakomybę ir RAT veiklos socialinę reikšmę bei nenorėdamas diskredituoti jos, esu priverstas priimti šį sprendimą ir rinktis neinstitucinį architektūros kultūros veiklos pobūdį“, – savo pareiškime teigia T.Grunskis.
Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininkės Daivos Veličkaitės, įsibėgėjusią RAT veiklą galima laikyti bene ryškiausia Architektūros įstatymo atnešta naujove, sukėlusia nemažą atgarsį visuomenėje, sulaukusia tiek teigiamų vertinimų, tiek kritikos ir netgi bandymų teisminiu keliu sustabdyti šią veiklą.
„Vertinant pirmuosius RAT veiklos metus pastebėtina, kad jų nuostatai buvo kuriami, sudėtys formuojamos bei pirmininkai renkami dar tik bandant numatyti būsimos RAT veiklos pobūdį ir apimtis. Valstybei neskyrus jokio finansavimo, teko skubiai ieškoti galimybių užtikrinti bent minimalų RAT veiklos administracinį aptarnavimą. Ne visi lūkesčiai pasiteisino, kai kurie klausimai pareikalavo daugiau pastangų, nei buvo planuota, tad nenuostabu, kad jau sukaupta patirtis lėmė ir tokius sprendimus kaip pirmininko atsistatydinimas. Tačiau ta pati patirtis leidžia tikėtis, kad ateityje pasitikėjimas RAT veikla augs, o plėtros procesuose sprendimų skaidrumas, interesų darna ir aplinkos kokybė taps savaime suprantamomis sąvokomis“, – teigia Rūmų pirmininkė.
