Darbo jėga brango net 8 proc.
Modernizacijos kainą sudaro kelios dedamosios: darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmų, naudojamų renovacijoje, kaina. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet labiausiai brango darbo užmokesčio dedamoji – net 8,7 proc.
„Skaičiuojant laikotarpį nuo pernai kovo iki šių metų kovo, galima konstatuoti, kad renovacija vidutiniškai brango 3, 8 proc. Tai gana ženklus, bet tikrai ne netikėtas pokytis. Mechanizmai brango 3, 6 proc., medžiagos – 2, 2 proc. Beje, medžiagų kainos stabilumas yra džiuginanti tendencija, jau kelerius metus iš eilės laukėme, kada jos šoks į viršų. Bet šiemet to ir vėl nematyti, o tai – gera žinia prie renovacijos starto linijos besirikiuojantiems daugiabučiams“, – pasakoja Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų skaičiuojamųjų kainų kainyną rengiančios įmonės vadovas Albinas Vaitkevičius.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labiausiai per minėtą laikotarpį brango langai, durys ir visi gaminiai iš medžio. Taip pat – metalas. „Langų brangimas iš dalies gali būti siejamas su tuo, kad paklausesni vis kokybiškesni ir atitinkamai brangesni langai, atitinkantys aukštesnius standartus.Vertinant atskirtų renovuojamo pastato konstrukcijų kainų kitimą, galima pastebėti, kad labiausiai brango cokolis, lubos, grindys, rūsio lubos, stogas“, – vardija pašnekovas, pridurdamas, kad šių konstrukcijų, jų medžiagų ir darbo su jomis brangimas nebuvo didesnis nei 3 proc.
Kainų pokyčiai nebūtinai atsiliepia gyventojams
Nors gyventojų pajamoms didėjant renovacijos kainos brangimas dirbantiesiems nėra stipriai juntamas, vis dėlto, visuomenės grupės, kurių pajamos auga lėčiau – pavyzdžiui, senjorai – gali pastebėti net vieno ar dviejų procentų kainos pasikeitimą, neslepia Albinas Vaitkevičius.
Vis dėlto, ekspertas perspėja, kad kainyne pateiktų kainų nereikia painioti su galutine modernizacijos kaina. „Reikia atkreipti dėmesį, kad kainyne nurodytos mažmeninis, kataloguose pateiktos kainos ir vykstant konkursui dėl rangos darbų vykdymo bei esant tinkamam darbų organizavimui, jas tikrai galima sumažinti 15–20 proc. Tai reiškia, kad ir darbai, ir medžiagos gali atsieiti pigiau, nei nurodyta kainyne. Kitaip tariant, rezervų galutinės kainos kritimui tikrai yra, ir šie rezervai – tikrai nemaži“, – dėsto pašnekovas.
Be to, kita gera žinia gyventojams yra tai, kad maždaug 3 proc. sumažėjo pridėtinės išlaidos, kurias patiria kiekvienas rangovas ir kurias jis paprastai įskaičiuoja į darbo užmokestį. „Šios „paslėptos“ išlaidos, pavyzdžiui, renovacijos projekto vadyba, šiemet neaugo kartu su darbo užmokesčiu, bet priešingai – net truputį mažėjo“, – komentuoja A. Vaitkevičius.
Nuo aukščiausios A energinės klasės
Šiemet net septyni daugiabučiai nusprendė dalyvaudami Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir siekti pačios aukščiausios – A energinio naudingumo klasės. Kaip pastebi A. Vaitkevičius, ši tendencija liudija, kad gyventojų nuo vis kokybiškesnės renovacijos neatgraso net po truputį augančios kainos. Ir ši tendencija, panašu, nesikeis – norinčių vis kokybiškesnės renovacijos daugės.
„Šiuo metu galima pastebėti, kad aukštesnės energinio naudingumo klasės siekimas nėra labai brangus. Pavyzdžiui, investuoti į modernizaciją 10 proc. daugiau, bet sutaupyti daugiau šilumos energijos, daugeliui atrodo vis labiau priimtina. Reikia pažymėti, kad kokybiškesnių medžiagų ir pažangesnių technologijų panaudojimas renovacijos sprendiniuose leidžia tikėtis žemesnių šilumos laidumo rodiklių bei aukštesnio energinio efektyvumo eksploatuojant gyvenamuosius namus”, – pastebi pašnekovas.
