Penktadienį baigėsi Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas. Anksčiau Lietuvos paštas 15min informavo, kad juo domėjosi daugiau nei du potencialūs pirkėjai.
BNS žiniomis, aukcione buvo užsiregistravę 4 dalyviai, iš jų vienas – iš užsienio. 15min žiniomis, aukcione kaina buvo kelta apie 20 kartų.
Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė 15min sakė, kad laimėtojas kol kas nebus skelbiamas, nes jis turi pereiti visas patikrinimo procedūras.
Statinys Gedimino prospekte buvo parduodamas už daugiau nei 10 mln. eurų pradinę kainą.
V.Budrienės teigimu, kol kas neaišku, kiek kartų buvo kelta kaina.
„Džiugu, kad tikrai dalyvavo daugiau negu du galimi pirkėjai. Tikrai tas yra labai džiugu. Dabar pagrindinis dalykas bus sandorio sudarymas“, – 15min aiškino ji.
Dabar, pasak V.Budrienės, bus atliekamas patikimumo vertinimas, atitikimas Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatoms.
„Jei viskas atitinka teisės aktus, lieka sandorio sudarymas. Įvairiai būna, gali trukti ir apie mėnesį, gal ir daugiau. Tikrai nėra kitą dieną pasirašoma“, – tikino ji.
Dalyviai turėjo susimokėti 50 tūkst. eurų garantinį įnašą, tačiau nelaimėję aukciono jį galės atgauti. Bet, jei dalyvis nepasiūlys kainos, pinigai jam nebus grąžinami.
Aukcione buvo parduodamas 5,4 tūkst. kv. metrų ploto paslaugų paskirties pastatas su 0,23 hektaro ploto komercinio sklypo Gedimino prospekte nuomos teise. Objektas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
2017-aisiais Lietuvos paštui rinkai pasiūlius šį pastatą, jo vertė dokumentuose buvo nurodoma didesnė – 11 mln. eurų.
Lietuvos paštą Vilniaus centrinio pašto pardavimo klausimais konsultavo konkursą laimėjusi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec advisers LT“. Ji atliko kompleksinį objekto vertinimą, pateikė rekomendacijas dėl turto likvidumo, kainos, pardavimo būdo, termino, taip pat turto pardavimo organizavimo.
Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX–XX amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais, atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausių Lietuvos architektų Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijoms.
Dieną prieš šį aukcioną, trečiadienį, Lietuvos pašto naujoji valdyba paskelbė, kad centrinių paštų pastatai Kaune ir Klaipėdoje nebus parduodami aukcionuose. Ankstesnė, kuri pasiūlė pastatus parduoti, spalio 31 dieną buvo išvaikyta ministro Jaroslavo Narkevičiaus.
Centrinių paštų pastatai bus konservuojami, nes ten paštas jau kurį laiką neteikia paslaugų.
Neoficialiomis žiniomis, neatsirado nė vieno pirkėjo, susidomėjusio šiais pastatais.